Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė pranešė į antradienio posėdžio darbotvarkę įtraukusi antrąjį šios Konstitucijos pataisos svarstymą.
„Tai bus antras svarstymas ir jau reikalinga konstitucinė dauguma“, – BNS sakė parlamento vadovė.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis tikino nebeketinąs prašyti pertraukos ir nebesieks atidėti balsavimo, net jeigu matys, kad trūksta balsų Konstitucijos pataisai priimti.
„Jau bus, kaip bus“, – BNS teigė jis ir pabrėžė, kad vieną kartą reikia priimti sprendimą.
Antradienį parlamentarai turėtų balsuoti už 56 Konstitucijos straipsnio pakeitimą, nustatantį, kad „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų“.
Rugsėjo 10 dieną už šį projektą buvo 96 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir 13 susilaikė. Kad pataisa būtų priimta, antradienį už ją taip pat privalo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Konstitucijoje nustatyta, kad jos keitimo projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Projektas laikomas priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.
Minėta pataisa, ją priėmus, ne tik atvertų kelią R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, bet ir prezidento. Mat Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Konstituciją siūloma keisti, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
