Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė pranešė
į antradienio posėdžio darbotvarkę įtraukusi antrąjį šios
Konstitucijos pataisos svarstymą.
„Tai bus antras svarstymas ir jau reikalinga konstitucinė
dauguma“, – BNS sakė parlamento vadovė.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas
Petras Gražulis tikino nebeketinąs prašyti pertraukos ir nebesieks
atidėti balsavimo, net jeigu matys, kad trūksta balsų Konstitucijos
pataisai priimti.
„Jau bus, kaip bus“, – BNS teigė jis ir pabrėžė, kad
vieną kartą reikia priimti sprendimą.
Antradienį parlamentarai turėtų balsuoti už 56 Konstitucijos
straipsnio pakeitimą, nustatantį, kad „Seimo nariais negali būti
renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę
priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino
iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu
nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario
mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų“.
Rugsėjo 10 dieną už šį projektą buvo 96 Seimo nariai, prieš
buvo vienas ir 13 susilaikė. Kad pataisa būtų priimta, antradienį
už ją taip pat privalo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų
Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Konstitucijoje nustatyta, kad jos keitimo projektai svarstomi ir
dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų
turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Projektas laikomas priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už
projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu
kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo
įstatymo projekto tekstas.
Minėta pataisa, ją priėmus, ne tik atvertų kelią R.Paksui
dalyvauti Seimo rinkimuose, bet ir prezidento. Mat
Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas
Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Konstituciją siūloma keisti, nes Europos Žmogaus Teisių
Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, kad
draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra
neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą
prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino
Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui
dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai
pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004
metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą
netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms
reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima
tik pakeitus Konstituciją.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų
balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino,
kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją,
kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui
suteikė Lietuvos pilietybę.
