Teismas paskelbė, kad bus vertinamas naujas teisės normų
aiškinimas teisės praktikoje.
„Byla Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų išplėstinei
kolegijai perduodama tais atvejais, jeigu yra galimybė, kad gali
būti suformuota nauja taisyklė, nauja praktika aktuali kitiems
teismams. Būtent šiuo pagrindu teismas ir perdavė. Nauja teisės
aiškinimo arba teisės taikymo taisyklė, kuri gali būti aktuali
teismų praktikai“, – sakė D.Ulbinaitės advokatas Giedrius
Danėlius.
„Galvoju, kad tai galbūt tik į gera – jeigu bus išsamiau iki
galo išnagrinėtas šitas atvejis, viliuosi, kad galutinis ir
išsamus sprendimas galbūt pasitarnaus tam, kad tokie atvejai
apskritai nepasikartotų“, – po posėdžio žurnalistams sakė
D.Ulbinaitė.
Teismo trijų teisėjų kolegija nagrinėjo Generalinės
prokuratūros kasacinį skundą dėl D. Ulbinaitės išteisinimo.
Prokuratūra prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir
bylą grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Prokuratūros įsitikinimu, apygardos teismas padarė esminių
Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Generalinė prokuratūra nesutinka su Vilniaus apygardos teismo
išvada, kad žiniasklaidoje paskelbta Valstybės saugumo departamento
informacija nepagrįstai pripažinta valstybės paslaptimi.
Prokuratūra mano, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai ir
neteisingai nusprendė, kad nepadaryti nusikaltimai – tai yra
valstybės paslapties atskleidimas ir piktnaudžiavimas, padarydamas
išvadą, kad VSD pateikta informacija nėra valstybės paslaptis ir
ją neteisėtai atskleidus nebuvo padaryta didelė žala.
D. Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė valstybės paslaptį
naujienų agentūros BNS redaktorei. Tyrimas pradėtas po to, kai BNS
2013 metų spalį paskelbė apie VSD perspėjimus šalies vadovams,
jog Rusija rengia informacines atakas prieš Lietuvą.
Vilniaus apygardos teismas gegužę paskelbė, kad „nėra
pagrindo minėtą informaciją pripažinti valstybės paslaptimi, nes
jos turinio atskleidimas nesukels neigiamų pasekmių nacionaliniam
saugumui, valstybės ir visuomenės interesams“.
Anksčiau teismas yra paskelbęs, kad atliekant ikiteisminį
tyrimą neteisėtai klausytasi naujienų agentūros BNS darbuotojų
pokalbių telefonu. Kai kuriems žurnalistams dėl to išmokėtos
kompensacijos.
Prokuroras G.Ivanauskas mano, kad dėl įpareigojimo atskleisti
informacijos šaltinį sprendimus priėmęs teismas teoriškai
pasirėmė EŽTT praktika, bet jos nesusiejo su konkrečia bylos
medžiaga.
Teismas taip pat pripažino, kad BNS redaktorė nepagrįstai buvo
įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, neteisėta pripažinta
ir jos namuose atlikta krata, slaptas sekimas.