Teismas paskelbė, kad bus vertinamas naujas teisės normų aiškinimas teisės praktikoje.
„Byla Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų išplėstinei kolegijai perduodama tais atvejais, jeigu yra galimybė, kad gali būti suformuota nauja taisyklė, nauja praktika aktuali kitiems teismams. Būtent šiuo pagrindu teismas ir perdavė. Nauja teisės aiškinimo arba teisės taikymo taisyklė, kuri gali būti aktuali teismų praktikai“, – sakė D.Ulbinaitės advokatas Giedrius Danėlius.
„Galvoju, kad tai galbūt tik į gera – jeigu bus išsamiau iki galo išnagrinėtas šitas atvejis, viliuosi, kad galutinis ir išsamus sprendimas galbūt pasitarnaus tam, kad tokie atvejai apskritai nepasikartotų“, – po posėdžio žurnalistams sakė D.Ulbinaitė.
Teismo trijų teisėjų kolegija nagrinėjo Generalinės prokuratūros kasacinį skundą dėl D. Ulbinaitės išteisinimo.
Prokuratūra prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Prokuratūros įsitikinimu, apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Generalinė prokuratūra nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad žiniasklaidoje paskelbta Valstybės saugumo departamento informacija nepagrįstai pripažinta valstybės paslaptimi. Prokuratūra mano, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, kad nepadaryti nusikaltimai – tai yra valstybės paslapties atskleidimas ir piktnaudžiavimas, padarydamas išvadą, kad VSD pateikta informacija nėra valstybės paslaptis ir ją neteisėtai atskleidus nebuvo padaryta didelė žala.
D. Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė valstybės paslaptį naujienų agentūros BNS redaktorei. Tyrimas pradėtas po to, kai BNS 2013 metų spalį paskelbė apie VSD perspėjimus šalies vadovams, jog Rusija rengia informacines atakas prieš Lietuvą.
Vilniaus apygardos teismas gegužę paskelbė, kad „nėra pagrindo minėtą informaciją pripažinti valstybės paslaptimi, nes jos turinio atskleidimas nesukels neigiamų pasekmių nacionaliniam saugumui, valstybės ir visuomenės interesams“.
Anksčiau teismas yra paskelbęs, kad atliekant ikiteisminį tyrimą neteisėtai klausytasi naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių telefonu. Kai kuriems žurnalistams dėl to išmokėtos kompensacijos.
Prokuroras G.Ivanauskas mano, kad dėl įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinį sprendimus priėmęs teismas teoriškai pasirėmė EŽTT praktika, bet jos nesusiejo su konkrečia bylos medžiaga.
Teismas taip pat pripažino, kad BNS redaktorė nepagrįstai buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, neteisėta pripažinta ir jos namuose atlikta krata, slaptas sekimas.
