Gal tai skatintų mokytis ne egzaminui, o nuolat lavintis, ugdyti mąstymą?
– Ar nereikėtų ne tik persvarstyti brandos egzaminų sistemą, bet ir uždrausti kai kurioms elitinėmis virtusioms mokykloms atsirinkti mokinius? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo gerai specialistų vertinamos Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos direktoriaus Arvydo Stankaus.
– Mūsų mokykla priima mokytis visus Ariogalos ir aplinkinių vietovių vaikus, jokios mokinių atrankos nerengiame. Tarp jų pasitaiko ir iš socialiai pažeidžiamų šeimų kilusių, mažiau motyvuotų vaikų. Juos reikia ne tik skatinti mokytis, bet ir pasirūpinti socialine pagalba.
Kaimuose taip pat yra tėvų, kurie nori, kad jų vaikai įgytų kuo geresnį išsilavinimą. Jei mokytojų ir šeimų norai sutampa, lengviau mokinius motyvuoti mokytis.
Važinėjame su mokiniais į įvairius konkursus, olimpiadas. Kai matome, kad vaikas itin gabus, mokytojai, neskaičiuodami darbo valandų, skiria jam ir daugiau individualaus dėmesio.
Tad mokymosi rezultatais nesiskundžiame. Sugebame pakliūti į geriausių šalies mokyklų pagal gamtos mokslų egzaminus penketuką. Prieš porą metų viena mūsų mokinė sėkmingai pasirodė tarptautinėje biologijos olimpiadoje, kartu su Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalį.
Žinoma, su prestižinėmis Vilniaus ir Kauno gimnazijomis ar licėjais mums sunku lenktyniauti. Ten dirba puikūs pedagogai, atrenkami gabūs, motyvuoti vaikai, jų tėvai labai rimtai žvelgia į savo atžalų mokslus. Tačiau tai savotiški rezervatai, nes ne visa Lietuva tokia tvarkinga, kaip atrodytų pasižvalgius po šias mokyklas.
Girdėti kalbų, kad nereikėtų jokių išimčių, mokinių atranka neleistina ir visos mokymo įstaigos turėtų dirbti vienodomis sąlygomis. Vis dėlto nepritarčiau minčiai, kad elitines gimnazijas ir licėjus reikia uždaryti, o visas mokyklas sulyginti. Jos sėkmingai veikia ir dabar nebūtų protinga griauti nusistovėjusią sistemą.
– Kaip vertinate sumanymą abiturientams leisti rašyti brandos darbą, kuris pakeistų dalį brandos egzaminų?
– Mūsų gimnazija nuo 2011 metų drauge su keliomis kitomis mokyklomis, kurių skaičius dabar išaugo iki 30, dalyvauja bandomajame brandos darbo projekte.
Prisidėjome kuriant šios naujovės modelius ir metodiką, rengiant rekomendacijas, netgi su savo pavaduotoja Ingrida Jankauskiene važinėjome po Lietuvą ir dalijomės patirtimi su kitų mokyklų pedagogais.
Mokinys dvyliktoje klasėje pasirenka mokslo sritį bei temą ir per tris keturis mėnesius turi parengti arba tiriamąjį darbą, arba menų ir technologijų krypties studiją. Tai jam suteikia galimybę atskleisti bendrąjį išsilavinimą, kūrybiškumą, o brandos egzaminai paprastai šių gebėjimų negali parodyti.
Darbų dydis – skirtingas, bet įprasta, kad abiturientai parašo net 40 puslapių studijas. Mokinys darbą pristato ir jį gina vertinimo komisijos posėdyje.
Juos, kaip ir brandos egzaminų vertinimus, dar pasirinktinai peržiūri Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertai.
Šįmet savo abiturientams jau išdavėme atestatus, kuriuose įrašytas ir brandos darbo įvertinimas. Nuo 2017-ųjų šį vertinimo modelį ketinama diegti jau visoje šalyje. Numatoma, kad parašęs brandos darbą mokinys dar privalės išlaikyti privalomąjį lietuvių kalbos brandos egzaminą ir šių dviejų vertinimų turėtų pakakti atestatui gauti.
Suprantama, stojant į universitetus gali būti reikalaujama išlaikyti ir daugiau egzaminų.
– Diskutuojama ir apie kaupiamąjį mokinių žinių vertinimą. Ar šis sumanymas duos naudos?
– Manau, tai nukreipta į XXI amžiaus kompetencijų ugdymą. Mokinys būtų įtraukiamas į savęs vertinimą – taip būtų puoselėjama nuolatinio žinių vertinimo kultūra. Vienu ar dviem egzaminais neįmanoma patikrinti abituriento gabumų, bendrojo išsilavinimo, o kaupiamasis vertinimas leistų tai daryti daug nuodugniau.
– Tačiau ar nėra pavojaus, kad ir brandos darbas, ir kaupiamojo vertinimo sistema gali atverti duris subjektyvesniam mokinio žinių tikrinimui, gal net korupcijai, jei geresnių pažymių savo vaikams kai kurie tėvai mėgins siekti ir kyšiais pedagogams?
– Taip neturėtų nutikti. Anksčiau mokyklose gal ir pasitaikydavo korupcijos, bet dabartinė brandos egzaminų rengimo ir vertinimo sistema išgyvendino šią bėdą. Pasikeitė mokytojų darbo kultūra.
Net jei pasitaikytų mėginimų nesąžiningai paaukštinti mokinių balus, tam galima užkirsti kelią brandos darbų ir kaupiamojo vertinimo tikrinimo metodais.
Turėtų būti sistemingai registruojami mokinio laimėjimai ir tokių įrašų jau nebūtų įmanoma pakeisti, suklastoti.
