„Parama pabėgėliams turi būti tokia, kad jie galėtų
integruotis į visuomenę, tačiau nereikia kurti perteklinių ir
šiltnamio sąlygų ir nereikia priešinti visuomenės. Svarbiau netgi
ne išmokos, o integracijos esmė yra darbo vietos, kuo trumpesnis
buvimas Rukloje, savivaldybių bendradarbiavimas, vaikų integravimas
į švietimo sistemą, ir daug kas priklausys nuo visuomenės
supratingumo ir atjautos priimant karo pabėgėlius“, – antradienį
Lietuvos radijui sakė premjeras.
Klausiamas dėl galimybės ateityje priimti daugiau pabėgėlių
nei įsipareigota, premjeras pabrėžė, jog valdantieji yra priėmę
sprendimą su kvotos padidinimu nesutikti.
„Mes esam priėmę sprendimą dėl 1105 pabėgėlių priėmimo,
dėl kitos padidintos galimos kvotos mes nesame šito klausimo pilnai
Vyriausybės lygyje svarstę, o politinėje taryboje buvo priimtas
sprendimas, kad mes tikrai didesnės kvotos nepriimsim ir pasiūlėm,
kad Europos Sąjunga kitom priemonėm turėtų spręsti šitą
problemą. Apie papildomo skaičiaus migrantų priėmimą Lietuvoj
tikrai nėra jokios kalbos“, – kalbėjo premjeras.
Įgyvendinant Europos Sąjungos programą, antradienį į Lietuvą
perkeliama pirmoji pabėgėlių irakiečių šeima.
Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie
bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai
perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu
migrantų antplūdžiu.
Pradinis tris mėnesius truksiantis pabėgėlių integracijos
etapas vyks Jonavos rajone, Rukloje, vėliau tie asmenys tęs
integraciją savivaldybėse.