„Ir taip nebuvo labai didelių prielaidų tos partijos sėkmei,
o dabar V.Mazuronio perėjimas kitur ir neleidimas kandidatuoti
R.Paksui gali iki galo pribaigti tą partiją“, – BNS antradienį
sakė politologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad „Tvarka ir teisingumas“ apskritai
susiduria su „bendra balsų rinkimuose kritimo tendencija“ ir
„neranda savo aiškios nišos, išskyrus R.Pakso apkaltos
istoriją“, o šią istoriją aiškiai prisimena ir R.Pakso pusę
joje palaiko nedidelė rinkėjų dalis.
A.Ramonaitė sakė, kad R.Pakso dalyvavimas rinkimuose su
„Tvarka ir teisingumu“ būtų naujas impulsas partijai atsigauti,
ypač turint omenyje, jog „tvarkiečius“ šių metų pradžioje
paliko vienas jų lyderių Valentinas Mazuronis, vėliau tapęs Darbo
partijos pirmininku.
Taip „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija tapo dėl
panašaus elektorato besivaržančios partijos, tačiau
„darbiečiai“ turi stipresnę organizacinę struktūrą ir
apskritai platesnį elektoratą, teigė profesorė.
Antradienį Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų
atvėrusi šiam politikui vartus kandidatuoti Seimo ir prezidento
rinkimuose. Po balsavimo „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas Petras
Gražulis išdavyste apkaltino koalicijos partnerius
„darbiečius“. Mat iš 29 Darbo partijos frakcijos narių
balsuojant dalyvavo 14 parlamentarų.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys tikino, kad
frakcijos nariai nebuvo gavę specialaus nurodymo nedalyvauti
balsuojant. K.Daukšio teigimu, kiekvienas nebalsavęs parlamentaras
turėjo savo sumetimų.
Konstitucijos pataisa inicijuota, nes Europos Žmogaus Teisių
Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, jog
draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra
neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą
prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino
Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui
dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai
pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004
metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą
netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms
reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima
tik pakeitus Konstituciją.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų
balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino,
kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją,
kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui
suteikė Lietuvos pilietybę.