Centrinio banko atstovai paaiškino, kad milijonas tokių monetų skirta lietuvių kalbai, o ant jų iškaldintas vienas gražiausių ir prasmingiausių lietuviškų žodžių „Ačiū“.
Bet savo pajamas ir išlaidas itin tiksliai skaičiuojantys šalies gyventojai spėja, kad taip Lietuvos bankas jiems padėkojo už pirmuosius su euru išgyventus metus. Tai kažkas panašaus į mišias pirmųjų lito laidotuvių sukakčiai paminėti, kuri jau čia pat – sausio 1-ąją.
Tiek šalies valdžios atstovai, tiek Lietuvos banko vadovai, tiek dauguma verslininkų dievagojosi, kad perėjimas prie atsiskaitymo eurais kainų nepadidins.
Mažai kas tuo tikėjo, tačiau slapčiausioje optimistų širdies kertelėje vis dėlto tūnojo nedidelė viltis: gal Lietuva išvengs kitų šalių lemties ir nepajus brangimo?
Didžiausi pesimistai tikino, kad netrukus eurais mokėsime tiek, kiek anksčiau mokėjome litais, – maždaug 3,4528 karto brangiau.
Teisūs turbūt liko realistai, kurie kalbėjo, kad daugelio prekių ir paslaugų kainos tikrai paaugs, tačiau ne tiek daug, kad gatvėse slampinėtų minios išbadėjusių žmonių, reikalaujančių atgaivinti velionį litą.
Tiesa, nereikėtų užmiršti, kad reikšmingi pokyčiai vyko smarkiai pingančių degalų fone, todėl galima tik spėlioti, kas būtų nutikę jų kainoms išlikus 2013–2014 metų lygio.
Štai dėl viso to, tikėtina, Lietuvos bankas nusprendė šalies žmonėms tarti „Ačiū“ už tai, kad jie pernelyg nesišiaušdami bando prisitaikyti prie brangimo, susijusio su euru. Galėjo šia proga padovanoti ir po tokią monetą – padėkojimas būtų atrodęs dar nuoširdžiau.
