A. Butkevičius tikisi, kad bus atsižvelgta į V. Landsbergio norą

„Jeigu ponas Vytautas Landsbergis taip pageidauja, tai aš manau, kad į jo pageidavimus tikriausiai Seimo pirmininkė atsižvelgs, bet mano pozicija buvo aiškiai išsakyta“, – interviu „Žinių radijui“ sakė Premjeras.

V. Landsbergis atviru laišku kreipėsi į Seimo Pirmininkę L. Graužinienę ragindamas negaišti laiko dėl Laisvės premijos.

„Gerbiama Ponia Lietuvos Seimo Pirmininke, matau, kad Seimo nariai be reikalo vargsta ir gaišta laiką dėl 2015 metų Laisvės premijos. Jau iškart buvau pasakęs viešame portale tą lapkričio dieną: Seimo nariai balsavo arba nebalsavo, ir dalykas baigtas. Šiandien vėl siūlau Seimui nebesvarstyti, nesijaudinti dėl tos premijos, nes ir pinigų neimčiau, o susikaupti rimtiems valstybės darbams“, – laiške sako V. Landsbergis.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ketvirtadienį pareiškį išgirdusi Vytauto Landsbergio raginimą nebesvarstyti šiemetinės Laisvės premijos skyrimo, parlamentui vieną kartą atmetus jo kandidatūrą.

„Aš profesoriaus V.Landsbergio atvirą laišką perskaičiau, aš jį išgirdau“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė L.Graužinienė.

Perklausta, ar tai reiškia, jog nutarimo projektas nebus teikiamas, parlamento vadovė pakartojo: „Aš jį išgirdau“.

Kaip ELTA jau skelbė, lapkričio 24 d. Seimas nepritarė siūlymui 2015 metų Laisvės premiją paskirti prof. V. Landsbergiui.

Po svarstymo už šį Seimo Pirmininko pavaduotojos, Laisvės premijų komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Nepritarus projektui po svarstymo, jis grąžintas komisijai tobulinti.

Vadovaujantis Laisvės premijos įstatymu, 2011 m. rugsėjo 15 d. įsteigta Laisvės premija. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.

Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji – 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

Šiuo metu Seimo posėdžių sekretoriate užregistruoti keli projektai, kam turėtų būti skirta Laisvės premija. Grupė parlamentarų, tarp kurių yra ir Premjeras A. Butkevičius, teikia siūlymą premiją skirti V. Landsbergiui. Kiti siūlo šį apdovanojimą skirti Sausio 13-osios aukoms, Seimo narys Linas Balsys yra pateikęs iniciatyvą premiją skirti visiems laisvės gynėjams.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra rekomendavusi Laisvės premijos šiais metais neskirti niekam.