Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį atmetė jo
ieškinį Generalinei prokuratūrai ir Teisingumo ministerijai, BNS
pranešė teismo atstovė spaudai Guoda Paužaitė.
V.Gaidžio teigimu, jam padaryta žala dėl neteisėtų
pareigūnų veiksmų ar neveikimo – buvo surašytas neteisėtas
pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimas, paskui pirmos
instancijos teisme priimtas neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis.
„Kai sprendžiama, ar valstybei kyla civilinė atsakomybė dėl
ikiteisminio tyrimo pradėjimo, turi būti vertinama, ar konkretaus
asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai
duomenų, leidžiančių įtarti nusikalstamą veiką
Nagrinėjimu atveju matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo
surinkta pakankamai duomenų, kad ieškovas atliko veiksmus, kurių
pagrindu jam buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos
padarymo“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas taip pat pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime dėl galimo
balsų pirkimo nebuvo nustatyta jokių šiurkščių ar akivaizdžių
Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, be to, ir pats ieškovas
nenurodė tokių pažeidimų.
„Vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nesudaro pagrindo
pripažinti pirmos instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį
neteisėtais teismo veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės
sąlyga“, – konstatavo teismas.
Gegužę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti
išteisinamąjį nuosprendį tariamo kalinių balsų pirkimo Darbo
partijos kandidatų naudai byloje. Generalinės prokuratūros
kasacinis skundas atmestas. Teismo nutartis galutinė ir
neskundžiama, procesas šioje byloje yra baigtas.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galbūt įvykdyto nusikaltimo
2012 metais vykstant Seimo rinkimams.
Pirmos instancijos teismas bausmes buvo skyręs keturiems
asmenims, tačiau bylą vėliau apeliacine tvarka peržiūrėjęs
Vilniaus apygardos teismas visus asmenis išteisino ir apkaltinamąjį
nuosprendį panaikino.
2013 metų lapkritį Vilniaus miesto apylinkės teismas Eugenijui
Maciulevičiui ir buvusiam Darbo partijos kandidatui į Seimą
Viačeslavui Ždanovičiui buvo skyręs po 26 tūkst. litų (7530
eurų) baudas, V.Gaidžiui – pusės metų laisvės atėmimą, o
Igoriui Sologubui – laisvės apribojimą vieniems metams ir 90
valandų viešųjų darbų.
Nuosprendį paskelbęs teisėjas Mindaugas Striaukas tada
pažymėjo, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau
sukėlė atgarsį visuomenėje, turėjo įtakos Seimo narių
skaičiui.
Tačiau po metų Vilniaus apygardos teismas nuteistuosius
išteisino – trijų teisėjų kolegija pareiškė, kad ir nebuvo
pasikėsinta trukdyti pasinaudoti rinkimų teise, nes veika nutrūko
iki pasikėsinimo stadijos, t. y. rengiantis daryti nusikaltimą.
Teismas sako, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra baudžiamas,
tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti
sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.
Vilniaus apygardos teismas taip pat teigė, kad byloje nėra
duomenų, liudijančių, kad kokia nors suma buvo perduota konkrečiam
ar konkretiems rinkėjams, kad šie balsuotų už Darbo partiją
daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Kolegija manė, kad taip pat byloje nėra duomenų,
patvirtinančių, jog kaltinime nurodytais nuteistųjų veiksmais
kėsintasi daryti įtaką rinkėjų netrukdomam ir nekontroliuojamam
balsavimui, jų apsisprendimui dalyvauti rinkimuose ir balsuoti, t. y.
realizuoti savo teises rinkti.
Vis dėlto teismas pripažino, kad yra įrodyta, jog nuteistieji
siekė papirkti rinkėjus balsuoti už tam tikrą politinę partiją
ir jos kandidatus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rinkėjai
realiai nebuvo papirkti ir nebuvo paveiktas jų sprendimas balsuoti
už pasirinktą politinę partiją ir konkrečius kandidatus, šis
nuteistųjų ketinimas nebuvo įgyvendintas.
Generalinė prokuratūra Aukščiausiojo Teismo posėdyje balandį
tikino, kad nuteistuosius išteisinęs Vilniaus apygardos teismas
padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, netinkamai
taikė baudžiamąjį įstatymą, esą perduodant pinigus
nusikalstami veiksmai jau pradėti, buvo paaiškinta, kad šie pinigai
skirti rinkėjams papirkti. Tačiau Aukščiausiasis Teismas
išaiškino, kad pinigų pervedimas dar nieko nereiškia, o kad būtų
baudžiamas papirkėjas, rinkėjas turi būti informuotas apie jo
papirkimą.
Tuo metu išteisintieji ir jų advokatai yra sakę, kad pinigų
perdavimas tebuvo kalinių subkultūros apraiška – esą laisvėje
esantys nuteistieji padeda už grotų likusiems likimo draugams.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V.Gaidis, I.Sologubovas,
E.Maciulevičius ir V.Ždanovičius, veikdami bendrininkų grupėje,
susitarė už 30 tūkst. litų (apie 8,6 tūkst. eurų) papirkti 3
tūkst. nuteistųjų, kad šie balsuotų už Darbo partiją
daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų Darbo
partijos sąraše esančius penkis jos narius: Joną Pinskų, Živilę
Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Vytautą Gricių ir
V.Ždanovičių.
Tyrėjai nustatė, kad įtariamųjų susitikimai dėl balsų
pirkimo vyko Darbo partijos būstinėje Gedimino prospekte, taip pat
sostinės kavinėse.
Pasak Generalinės prokuratūros, V.Gaidis ir I.Sologubovas iš
E.Maciulevičiaus ir V.Ždanovičiaus tam reikalui gavo 5 tūkst.
litų (1448 eurų), tačiau nebaigė vykdyti nusikalstamos veikos –
sutrukdė pareigūnai.
Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs Konstitucinis
Teismas (KT) buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai
nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo
rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje konstatavo, kad Rinkimų
komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų
kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė. Todėl remdamasis KT
nutarimu, Seimas 2012 lapkričio 14 dieną priėmė sprendimą, kad
Darbo partijos kandidatai Ž.Pinskuvienė, J.Gaudutienė bei J.Pinskus
nėra išrinkti Seimo nariais. Jų vietas partijos Seime užėmė kito
„darbiečių“ kandidatų sąrašo atstovai.
Įstatymas numato, kad asmuo už trukdymą pasinaudoti rinkimų
teise gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba
laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki
ketverių metų.