Po lapkričio 20 d. atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad
pasitikėjimas policijos pareigūnais krito 12 proc. punktų, o
reitingų lentelėje ši institucija krito iš 3 į 9 vietą. Gruodžio
pradžioje policija pasitikėjo 58 proc. gyventojų, priešingos
nuomonės laikėsi 39 proc. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos
ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ lapkričio
pradžioje atliktoje analogiškoje apklausoje pareigūnais pasitikėjo
70 proc. respondentų, nepasitikėjo – 27 proc.
„Baltijos tyrimų“ sociologo Romo Mačiūno teigimu, kritęs
pasitikėjimas rodo, kad visuomenės akyse policija nesusitvarkė su
situacija: viešojoje erdvėje buvo nuolat akcentuojama, kad ginklas
buvo prarastas dėl konkrečių policininkų aplaidumo, o įvertinus
incidentą, anot R.Mačiūno, galima daryti išvadą, kad pačios
gaudynių operacijos mastas buvo perdėtas. Sociologo teigimu, įtakos
vertinimui turėjo ir tarptautiniai įvykiai.
„Tuo metu vyko ir labai plačiai nušviesti Paryžiaus teroro
aktai, todėl teroro aktų grėsmės pojūtis buvo padidėjęs“, – Eltai
sakė R.Mačiūnas.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų
laboratorijos vadovas daktaras Andrius Šuminas įsitikinęs, kad
komunikuodami su visuomene pareigūnai klaidų nedarė – informacija
žiniasklaidai buvo teikiama operatyviai, policija visuomenės
informavimui pasitelkė socialinius tinklus, bet šie veiksmai
nenustelbė paties ginklo praradimo fakto.
„Jeigu yra kažkokia akivaizdi profesinė nekompetencija,
funkcijų neatlikimas, jau ir komunikacija tų dalykų neužtušuosi,
nors ja galima minimizuoti kažkokias žalas“, – teigė A.Šuminas.
Po gaudynių policijos vadovai ir „Aro“ antiteroristinės
rinktinės vadas pareiškė apie specialiųjų priemonių trūkumą,
spragoms panaikinti buvo skubiai surastas papildomas finansavimas
kitų metų biudžeto eilutėse. Pasak A.Šumino, įvardijus problemas,
jėgos struktūros taip pat aktyviai turėtų komunikuoti pranešdamos,
kaip jos yra sprendžiamos.
„Kai visuomenė girdi, kad policija neturi kažko, visuomenės
sąmonėje pasitikėjimas policija neauga. Lygiai taip pat, jei
visuomenė išgirstų, kad policija įsigijo kažkokių įrankių ir dėl to
bus efektyvesnis darbas, tada aišku, kad pasitikėjimas augs, –
teigia VU dėstytojas. – Turėtų tos institucijos daugiau
komunikuoti, kada tas finansavimas yra skiriamas, kas už tai bus
įsigyta, kokią įtaką turės tos naujos įrangos įsigijimas darbo
efektyvumui“.
Anot R.Mačiūno, gyventojų pasitikėjimo pareigūnais kritimas
labai panašus į situaciją 2007 m., kai girtas pareigūnas Skuodo
rajone avarijos metu pražudė tris vaikus. Pasak sociologo, tuomet
prireikė beveik metų, kol pasitikėjimas pareigūnais grįžo į prieš
tai buvusį lygį. Kitokios nuomonės laikosi A.Šuminas – pastarasis
įvykis nesibaigė tragiškai, todėl gyventojai incidentą turėtų
užmiršti greičiau.
Be pasitikėjimo policija, gruodžio pradžioje gyventojai taip
pat mažiau palankumo rodė ir Finansinių nusikaltimų tyrimų
tarnybai, Valstybės saugumo departamentui, krašto apsaugos
sistemai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai – pasitikėjimas šiomis
institucijomis krito daugiau kaip 5 proc. punktais.
Kaip ir anksčiau, gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais
gelbėtojais (87 proc. pasitiki, 10 proc. nepasitiki), Bažnyčia (68
proc. pasitiki, 23 proc. nepasitiki) ir Prezidento institucija (64
proc. pasitiki, 29 proc. nepasitiki). Mažiausiai pasitikima
teismais (39 proc. pasitiki, 54 proc. nepasitiki), komerciniais
bankais (38 proc. pasitiki, 57 proc. nepasitiki) ir Seimu (28 proc.
pasitiki, 69 proc. nepasitiki).