Vilniaus miesto valdžia ketvirtadienį sukvietė dvidešimties mieste veikiančių organizacijų atstovus ir pasirašė memorandumą. Stebėti, kaip renginio iniciatoriai teigė, neeilinio įvykio susirinko pilna konferencijų salė.
Daugiausiai bendro pobūdžio įsipareigojimai
Memorandumas numato ilgą sąrašą įsipareigojimų, kuriuos turi atlikti institucijos. Tačiau dauguma punktų, kaip prevencijos koordinavimas, specialistų mokymai, konferencijų rengimas ar kitos veiklos, yra vykdomos ir šiuo metu, bet savižudybių skaičiai nemažėja.
Sostinės mero teigimu, memorandumas nėra nuoga deklaracija. „Surašyta apie dvidešimt konkrečių punktų, ką reikia padaryti ir ką pasirašiusios šalys įsipareigoja padaryti pradedant savivaldybe, poliklinikomis ir baigiant gelbėjimo tarnyba, policija ar kitomis įstaigomis“, – tikino R.Šimašius.
Pasak jo, apie savižudybes labai ilgai šnekama, „rodant pirštais vienas į kitą ir sakant, kad tai priklauso nuo jų, o ne nuo manęs. Šiandien susėsta ir pirmą kartą pasakyta, kad tai priklauso ir nuo manęs, nes aš įsipareigoju“, – skambiai kalbėjo meras.
R.Šimašius vėliau pripažino, kad kai kuriais atvejais numatomi bendro pobūdžio dalykai, kaip koordinatorių paskyrimas. Kitiems numatomi konkretūs veiksmai. „Pavyzdžiui, žmogui, kuris bandė nusižudyti reikia suteikti pagalbą ir vėliau, kad jis nedingtų iš akiračio, ar nebūtų išleidžiamas be jokio prisiminimo, tad po kurio laiko su juo ir vėl susisiekti“, – teigė R.Šimašius.
Žada patikrinti po mėnesio
Meras vėliau pripažino, kad pasirašytas dokumentas nėra stebuklingas ginklas, nuo kurio nebeliks savižudybių Lietuvoje: „Pasitikėjimas vienas kitu, bendruomeniškumo jausmas, pozityvi nuotaika ir kiti dalykai tai lemia“.
„Savižudybė yra kaip užkratas. Pamatę ją, kai kurie žmonės neieško problemos sprendimo priemonių, o dažnai puola į nusivylimą ir patys pradeda svarstyti apie tokius veiksmus“, – jautrias mintis dėstė R.Šimašius.
Meras po mėnesio ketina dar kartą susitikti su institucijų atstovais ir peržvelgti, kaip yra vykdomi įsipareigojimai: „Jei įvyks koks strigimas, tai reikės sutvarkyti. Susitiksime periodiškai ir įvertinsime veiklą“.
Neužtenka pasirašyto dokumento
Psichologas ir „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis priminė, kad savižudybių problemų sprendimas neturi vieno veiksmo. Tai visuomenės sutelktumo klausimas. „Tyrimai rodo, kad to sutelktumo trūksta. Tai taip pat alkoholizmo mažinimo klausimas ir sveikatos sistemos reformos klausimai. Tai daug dalykų, kurie turi įvykti“, – ragino psichologas.
Pasak jo, kai klausia, kodėl savižudybių prevencija nevyksta, teigia, kad trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Memorandumas apima daugybę įvairių institucijų.
Ketina mažinti savižudybių skaičių
Pasirašytame memorandume įsipareigojama siekti, kad savižudybių rodiklis Vilniaus mieste neviršytų 10 gyventojų 100 tūkst. žmonių. Koks dabar yra Vilniaus miesto savižudybių rodiklis, sostinės valdžia negalėjo atsakyti.
Šiuo metu Lietuvoje per metus vidutiniškai nusižudo apie 1000 žmonių. Šalies savižudybių rodiklis yra didžiausias Europos Sąjungoje ir vienas didžiausių pasaulyje. Remiantis 2014 metų duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 33 savižudybės atvejai.
