Šiemet 42 miškų urėdijos eglių šakas dalijo ne tik miestuose, miesteliuose, bet ir kaimuose. Vilniuje miškininkai laukė Katedros ir Rotušės aikštėse bei prie prekybos centro „Rimi“ Žirmūnuose.
Miškininkų krovininį mikroautobusą Katedros aikštėje iškart apgulė vilniečiai. Juo Trakų miškų urėdijos darbuotojai šakas atvežė iš retinamų jaunuolynų Rūdiškių miške.
Vilniečiams miškininkai įteikė ne tik eglių, bet pušų šakų, pabrėždami, kad pastarosios paskutiniais metais net populiaresnės nei eglišakiai.
„Pušų šakos skaniau kvepia, nors jas puošti dar neįprasta“, – prisipažino pensininkė Marytė. Priėjusi prie miškininkų ji klausinėjo, iš kokio miško atkeliavo šakos, sakydama, kad jai svarbu, kas puoš jos butą.
Kita vilnietė Zofija miškininkų dovanojamų eglišakių ateina pasirinkti jau keletą metų. „Iš vaikystės prisimenu, kaip kvepėdavo iš miško parnešta eglė, kokį šaltį kambaryje pradžioje skleisdavo. Bet gerai ir šaka. Namuose eglutėmis tegu vaikai džiaugiasi“, – kalbėjo pensininkė.
„Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad beveik kiekvienuose namuose Kalėdos neįsivaizduojamos be eglutės, prie kurios susirenka visa šeima, dedamos dovanos, leidžiami žiemos vakarai. Reikia šešerių ar septynerių metų, kad mūsų namus papuoštų pusmetrio aukščio gyva eglutė.
Visi kalba apie tai, kad yra socialiai atsakingi tausodami gamtą, tačiau ar pasirinkdami tokią eglę, kuria džiaugsimės vos mėnesį, mes tikrai stovime petys petin su gamta? Jau ne vienerius metus organizuojame eglių šakų dalijimo akciją, kuria siekiame sumažinti eglučių kirtimą“, − sakė akcijos globėjas aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Miškininkai akciją „Parsinešk Kalėdas į namus“ rengia septintus metus. Ji padėjo išsaugoti tūkstančius eglių. Jie įsitikinę, kad eglišakių dalinimo akcija skatina ir žmonių kūrybiškumą – visi namiškiai gali drauge sukurti meninę kompoziciją, kabinti ant šakos galbūt net pačių rankomis gamintus žaisliukus. O ir šakos pritaikymas labai universalus – ji gali tapti šventinio stalo puošmena ar būti jaukiai įkurdinta kitoje namų erdvėje.
Generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius, paklaustas, kaip suskaičiuoja, kiek eglių šakų išdalija per akcijas, atsakė, kad tai nesunku padaryti.
Mat miškininkai žino, kiek šakų telpa automobilyje. Tad belieka tik suskaičiuoti transporto priemones.
A.Vancevičius pabrėžė, kad ši akcija yra gamtosaugos, ji tausoja mišką. Pastebėta, kad pradėjus dalinti eglišakes prieš šventes miškuose sumažėjo nelegaliai nukertamų eglių.
Šakas dalijo ir kauniečiams Eglių, pušų šakas tradiciškai dalijo ir Kauno miškų urėdijos miškininkai. Savanorių prospekte prie Kauno rajono savivaldybės susibūrė gausi mininia. Dalis žmonių grūdosi prie sunkvežimio, atvežusiame apie 4 tūkst. eglių ir pušų šakų. Būrelis vyresnio amžiaus moterų stovėjo atokiai, nustebusios: „Kodėl taip reikia grūstis? Visiems užteks“. Bet nemokamų Kalėdų puošmenų ištroškę kauniečiai apspito sunkvežimį, miškininkai vos spėjo sužiūrėti, kad paduodamos šakos neužgautų žmonių. Kauno miškų urdėjos viršininkas Edmundas Kovalčikas stovėjo su kirviu rankoje – jį paduodavo miškininkams, kurie apkapodavo susiraizgiusias šakas, jei žmonės paprašydavo. Miškų urėdija šakas dalija jau 7 metus iš eilės. „Žmonių susirenka kasmet vis daugiau. Daugiau ir atvežame. Pirmasiais metais, kai pradėjome dalinti, tai apsukruoliai išsitempdavo po kelias šakas ir pasikraudavo į savo automobilius, pavažiavę toliau – pardavinėdavo. Dabar tokių atvejų jau nepastebėjome“, – pasakojo urėdas E.Kovalčikas. Prie nemokamų šakų stoviniavo ne tik vargingai atrodantys pensininkai, bet ir jauni, nepanašūs į skurstančius kauniečiai. „Eglutės tegul auga miške. Namuose puošime dirbtinę, o šaką paimisime tik dėl kvapo“, – juokavo 35 metų kaunietė Renata.
