Gudriai parašyti du skaičiai, kuriuos reikėtų suprasti taip: Vilniuje
gyvena apie pusę milijono žmonių, tad valdžia įsipareigoja, kad per
metus iš gyvenimo pasitrauktų ne daugiau kaip pusšimtis vilniečių.
Tiesa, tais senais laikais apie savižudybes niekas garsiai nekalbėjo, jų
tiek ir nebuvo. Bet veiklos imitavimas klestėjo ir tada.
Klesti ir dabar. Juk kaip kitaip pavadinsi šią savaitę savivaldybėje
pasirašytą savižudybių prevencijos memorandumą? Iš renginio nuotraukų
matyti, kad susirinko daug žmonių, salėje diskutuodami apie savižudybes
praleido ne vieną valandą.
Kai kurie iš susirinkusiųjų galvas parėmę rankomis turbūt ne todėl, kad
labai susirūpinę dėl problemos. Greičiausiai juos įveikė nuobodulys.
Juk niekas nebesuskaičiuos, kiek buvo panašių pasitarimų, akcijų ir
memorandumų.
Kiek kartų sveikatos priežiūros įstaigos ir nevyriausybinės
organizacijos tarėsi savižudybių prevencijos srityje veikti bendrai,
koordinuoti tarpusavio veiksmus.
Kiek kartų skambėjo žodžiai, kad Vilnius gali tapti efektyviai
veikiančios savižudybių prevencijos pavyzdžiu kitoms šalies
savivaldybėms.
Skaitant kilo noras iš nuobodulio paremti galvą ranka kaip to
memorandumo pasirašymo dalyviams?
Rankas memorandumo rengėjai galėjo panaudoti kitur. Kad ir nuvalyti
grafičius nuo informacinių lentelių ant tiltų turėklų, skirtas
savižudybių prevencijai.
Lyg tyčia pasirašius memorandumą kitą dieną Viršuliškių gatvės
požeminiame garaže nusižudė 42 metų vyras. Nusišovė pistoletu. Ką
pasakys memorandumo rengėjai? 179-ąjį kartą pareikš susirūpinimą?
Rudenį Katedros aikštėje atsigulė ir sustingo kiek daugiau nei 700
žmonių, neabejingų kraupiam savižudybių mastui.
Akcijos rengėjai tikėjosi, kad į aikštę susirinks per tūkstantį žmonių
– tiek kasmet nusižudo Lietuvoje.
Apie panašius renginius politikė A.Zuokienė turi griežtą nuomonę.
„Velniop tokias akcijas“, – yra ji ištarusi ne kartą.
„Vieną dieną kokie nors aktyvistai gaus šimtatūkstantinį finansavimą
lengva ranka įrašę, kad mums būtina filmuoti klipus, eksponuoti plakatus
ir siuntinėti atvirukus apie savižudybes, „nes esame savižudžių
kraštas“.
Tokia diena jau buvo prieš kelerius metus, kai prisidengiant savižudybių
prevencija buvo surengta šventė „Siemens“ arenoje, po to kovojome
plakatais gatvėse. Ir štai vėl nauja akcijų banga“, – rašė A.Zuokienė.
Memorandumą žmonės kūrė taip pat ne už ačiū. Pinigų prireikė ir
renginiui. Žinoma, tai palyginti nedidelė suma, bet už ją taip pat buvo
galima nupirkti bent vieną šviestuvo lempą, kad ilgiausių sutemų metu
gatvėje būtų šviesiau ir ja einant neužklystų mintis apie savižudybę.
Naudos būtų tikrai daugiau.
„Sostinė“