„Incidentai tampa labiau stebimi pagal tam tikrus politinius
įvykius, pavyzdžiui, suintensyvėjo prieš Paryžiaus įvykius –
jaučiama, kad atliekami kažkokie „žvalgybiniai“ dalykai,
parengiamieji. Taip pat Sirijos įvykiai – jei anksčiau buvo daroma
chaotiškai, tai šiuo metu yra daugiau sąsajų su kitais
įvykiais“, – BNS sakė A.Plėštys.
Šias tendencijas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir
Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai pristatė penktadienį vykusioje
Kibernetinio saugumo tarybos posėdyje. A.Plėštys teigia, jog
specialistai nevertina tokio aktyvumo priežasčių, bet tiesiog stebi
tokius procesus, kai tiek prieš, ir po kai kurių rezonansinių
įvykių, valstybių sprendimų intensyviai bandoma tikrinti saugumo
spragas.
„Savaime aišku, jei tik bus atrastos silpnos vietos, atsiras ir
kiti veiksmai“, – sakė jis.
Už kibernetinį saugumą atsakingo departamento vadovas tvirtina,
kad naujausiais duomenimis kibernetinių incidentų nemažėja ir jie
tampa labiau orientuoti į „tikslinius objektus“ – anot jo, tai yra
strateginiai valstybės objektai didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir
šalia jų.
„Negalima sakyti, kad didžioji dalis vyksta iš valstybių,
bet, matyt, pats didžiausias pavojingumo lygis yra, kai vykdomos
atakos iš organizuotų valstybinių struktūrų. Kai vykdo
priešiškos valstybės, yra techininis-technologinis (atakų) lygis
gana aukštas. Tai nėra paslaptis: ir Rusija, ir Kinija, ir Iranas,
ir Šiaurės Korėja – tai nieko naujo, jos yra nuolat aukščiausioje
lentelės vietoje“, – BNS sakė A.Plėštys.
Pasak jo, taryba sutarė artimiausiu metu teikti rekomendacijas
valstybės ir savivaldybių institucijų atstovams dėl kibernetinio
saugumo stiprinimo. Rekomenduojama naudoti vadinamąsias ugniasienes,
nes antivirusinės programos nebepajėgia apsaugoti nuo atakų,
atnaujinti turinio valdymo sistemas, uždaryti nenaudojamus prievadus,
nuolat vykdyti pažeidžiamumo paiešką patiems arba samdyti
specialistus. Be kita ko, siūloma pirkti paslaugas tik iš
patikrintų tiekėjų.
„Nors tai – nieko naujo, vieniems rekomendacijos pasirodys
įprastos ir kad tai nieko gero. Bet tai yra pagrindinės priemonės,
kurios 90 proc. atvejų padėtų susitvarkyti“, – sakė jis.
Specialistai bei Vyriausybės atstovai aptarė nacionalinių
kibernetinio saugumo pratybų koncepciją, kurios turėtų vykti kitų
metų rudenį, tikėtina – spalį. KAM organizuojamose pratybose
būtų simuliuojamas incidentas ir tikrinama, kaip institucijos geba
į jį reaguoti. Incidentas esą būtų simuliuojamas ne veikiančioje
sistemoje – tariamasi, jog specialiai pratyboms šalies mokslo
įstaigos sukurtų virtualią laboratoriją.
Pratybų metu planuojama suburti vadinamąją kibernetinio saugumo
komandą (angl. „Blue team“), kurią sudarytų iki dešimties
dalyvių iš įvairių institucijų, svarstoma netgi pasitelkti
programišius. Paramą pratyboms pažadėjo taryboje esantys mokslo
įstaigų, verslo atstovai.
„Žinome, kad puikias kompiuterines laboratorijas turi ir
Vilniaus, ir Kauno technologijos universitetas. Tai gal sukurti tokį
„debesį“ kibernetinės laboratorijos. Aišku, būtų pageidaujama
pajungti ir tuos vadinamus bloguosius, kaip mes vadiname, „red
team“ (raudonoji komanda) – galėtų pajungti ir tuos pačius
studentus“, – svarstė A.Plėštys.
Kibernetinio saugumo auditą atlikusi Valstybės kontrolė šią
savaitę konstatavo, kad valstybės įstaigos pažeidžiamos dėl
netinkamo saugios konfigūracijos nustatymo, el. ryšių tinklų,
mobiliųjų ir kitų technologijų valdymo, taip pat dėl
organizacinių trūkumų, susijusių su saugumo valdymo sistemos
kūrimu, incidentų valdymu, veiklos tęstinumo užtikrinimu,
personalo kompetencijos tobulinimu ir išoriniu bendradarbiavimu.
A.Plėštys sako, kad auditorių kritika remiasi situacija dar iki
priimant Kibernetinio saugumo įstatymo, tad situacija yra „ryškiai
pasikeitusi“, be to, absoliuti dauguma minėtų problemų šiuo metu
yra sprendžiama.
„Bet reikia suprasti, kad šimtaprocentinio kibernetinio saugumo
niekada nepavyks užtikrinti – net ir pajėgios valstybės to
neužtikrina“, – sakė jis.
Kibernetinio saugumo taryba sudaryta Vyriausybės nutarimu, ji į
posėdžius renkasi du kartus per metus. Tarybą sudaro Krašto
apsaugos, Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijų ir kitų
valstybės institucijų atstovai, taip pat mokslo institucijų ir
informacinių technologijų asociacijos INFOBALT nariai.
Elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų
tyrimo padalinys (CERT) per trečiąjį šių metų ketvirtį
ištyrė 9,7 tūkst. incidentų – palyginti su pernai, jų padaugėjo
1,5 procento. Daugiausia – net 32 procentais – padaugėjo
informacinių sistemų užvaldymo atvejų.