Tai jau antras Europos mokslininkų darbinis susitikimas, kurį iniciavo dar vasarą į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis atvykęs naujasis Europos maisto saugos agentūros vadovas. Tada buvo sutarta, kad Lenkijai ir trims Baltijos šalims reikia telktis į bendrą projektą, jog būtų suvienodintas AKM duomenų rinkimas.
„Duomenų harmonizavimas yra labai svarbus epidemiologinei analizei. Kai duomenys vienodi, galima padaryti rimtą analizę, numatyti ligos kitimą, kokios priežastys sukelia ligą, kaip keičiasi pats virusas“, – sakė Parmos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas.
Pasak G.Pridotko, AKM virusas savo genetine struktūra yra labai sudėtingas, tad nespėja susidaryti imuninis atsakas į šį virusą: „Dabar situacija šiek tiek keičiasi, nes ne kartą nustatėme ne tik patį virusą, bet ir jau susidariusius antikūnus. Ypatingai sumedžiotiems šernams. Ir tai rodo, kad virusas šiek tiek keičiasi. Galbūt tai ir bus raktas į vakcinos kūrimą. Visus mėginius su virusu ir antikūnais siunčiame į Centrinę referentinę laboratoriją Ispanijoje. Jie atlieka papildomus laboratorinius tyrimus ir tai yra labai rimtas žingsnis vakcinos kūrimui“.
Todėl svarbu, kad šalys, kuriose nustatyta ši liga, pasidalintų savo sukaupta patirtimi. Europos Sąjungoje AKM nustatytas Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šių šalių ekspertai pristatė duomenis apie šiais metais nustatytus AKM atvejus ir galimus viruso kelius į kiaules laikančius ūkius. Šiemet Estijoje nustatyta 18 AKM židinių vietose, kur laikomos kiaulės, Lietuvoje – 13, Latvijoje – 10, Lenkijoje – 1. Nustatyta, kad užsikrėtimo priežastys visur panašios: nesilaikyta biologinio saugumo reikalavimų, kiaulės šertos žaliais (nenuplikytais) pašarais ar žole.
Mokslininkų manymu, nors informacijos apie tyrimus kasdien yra sukaupiama vis daugiau, užtikrinant, kad jie atitiktų vienodus visoms šalims standartus, tačiau vis dar trūksta nuodugnaus epidemiologinio ligos ištyrimo. Todėl sutarta efektyviau naudotis Europos maisto saugos tarnybos turimais resursais ir duomenų rinkimo bei apdorojimo bazėmis, taip pat analogiškomis bazėmis, sukurtomis kitoms ligoms. Buvo pristatyta sistema, kaip bus renkami duomenys. Ji pradės veikti nuo 2016 m. sausio 1 d. Taip pat tartasi, kokie papildomi tyrimai, siekiant detalesnio epidemiologinio tyrimo, gali būti atlikti. Nuspręsta, kad remiantis šalių nuolat pateikiamais duomenimis, ES mokslininkai atliks išsamesnį ir daug nuodugnesnį viruso aprašymą, galimus rizikos faktorius ir pan. Pirminius šių darbų rezultatus numatyta aptarti 2016 m. balandį.
Kitas mokslininkų akcentuotas klausimas – kova su minimo viruso plitimu tarp laukinių šernų. Beje, daugiausia sergančių laukinių žvėrių iš minėtų keturių ES šalių aptikta Latvijoje. Remiantis skirtingų mokslininkų sukauptais duomenimis ir šalių statistine informacija, nustatyta, kad stabdant AKM plitimą laukinėje faunoje svarbu ne tik mažinti šernų populiaciją, bet ir laiku surasti bei sunaikinti dėl šios ligos nugaišusius gyvūnus. Mat sveiki šernai gentainio gaišena ima domėtis praėjus keletui dienų ar net daugiau kaip savaitei, kai vyksta intensyvus irimas. Suradę tokias gaišenas šernai jas gali suėsti, išknaisioti ir taip užsikrėsti patys bei išplatinti virusą dar didesniame miško paklotės plote. Mokslininkai teigia, kad šerno gaišenoje ir aplinkoje AKM virusas išlieka gyvybingas nuo 2 iki 6 mėnesių. Laiku nesuradus ir nesunaikinus šernų gaišenas tikimybė marui išplisti didėja.
Pirmą kartą į Europą afrikinio kiaulių maro virusas pateko 1957 m., kai su maisto atliekomis atkeliavo į Portugaliją, bet buvo greitai likviduotas. Vėliau jis išplito ir Italijoje bei Ispanijoje. Pasak G.Pridotko, AKM ir dabar aktualus italams, mat iki šiol nesunaikintas Sardinijos saloje. Ispanija šią ligą kentė 50 metų, mat ją suvaldyti yra ganėtinai sunku. Žymiausi Europos institutai, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Vokietijoje dirba ties AKM klausimu dešimtimis metų, tačiau kol kas jis vis dar neišspręstas.
