Istorijos rūkai temdo protą

Artėja metų pabaiga, dangus apniukęs, o politikų protai – gal net dar

Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius

Dec 22, 2015, 5:04 AM, atnaujinta Sep 28, 2017, 1:22 AM

Pats socialdemokratų vadas premjeras A.Butkevičius su keliais partijos bičiuliais griebėsi šiaudo ir ėmė siūlyti Seimui dar kartą balsuoti dėl V.Landsbergio kandidatūros.

Aišku, nekaip atrodo, kad socialdemokratai, paremti V.Tomaševskio lenkų ir „darbiečių“, neleido pagerbti Lietuvos nepriklausomybės simboliu laikomo pirmojo šalies vadovo V.Landsbergio, bet šios klaidos taip paprastai antru balsavimu neištaisysi.

Jei V.Landsbergis turi bent krislą savigarbos – o jos tikrai turi gal net per daug – aišku, kad po Seimo akibrokšto jis tiesiog privalėtų atsisakyti rankų išsukinėjimo būdu suteiktos premijos.

Ar ne kvailystė būtų, jei Seimas šiaip taip ją išstenėtų, o laureatas garsiai visam pasauliui pareikštų: „Ačiū, ponai, man jūsų malonės nereikia, galite šį apdovanojimą, liaudiškai sakant, susikišti...“?

Dar gerai, kad V.Landsbergis iš anksto laišku perspėjo Seimą, jog daugiau nesivargintų dėl premijos skyrimo jam, nors kerštas būtų buvęs dar saldesnis, jei palauktų, kol parlamentarai perbalsuos, o jau tada tėkštų antausį, tik gal bijojo, kad ir antras balsavimas bus toks pat, o gal nenori juokinti pasaulio ir žeminti Lietuvos valstybės.

Tiesą sakant, valstybė ir taip jau pažeminta, tik tarptautinio dėmesio tai neatkreipė, nes pasauliui nei Lietuva labai rūpi, nei V.Landsbergis įdomus.

Tačiau vaizdelis iš tiesų nekoks: 26-tus laisvės metus gyvenančios Lietuvos Seimas atstumia vieną nepriklausomybės simbolių ir nesutinka jam įteikti Laisvės premijos būtent tą dieną, kai bus minimos Sausio įvykių 25-osios metinės.

Galima abejoti dėl V.Landsbergio nuopelnų įtvirtinant Lietuvoje demokratiją, bet jo išskirtinis vaidmuo siekant nepriklausomybės akivaizdus, o Sausio įvykiai iš viso buvo jo politinio gyvenimo kulminacija, savotiška žvaigždžių valanda.

Net ir teisinantys savo priešiškumą V.Landsbergio kandidatūrai tuo, kad jis skleidė netolerancijos dvasią Lietuvoje, skaldė šalį, supriešino žmones, negali neigti jo milžiniškų nuopelnų siekiant nepriklausomybės, o didele tolerancija nepasižymėjo ir kiti du anksčiau Laisvės premiją pelnę lietuviai -- A.Terleckas ir S.Tamkevičius, tad nėra rimtų argumentų, kodėl reikia tarti „ne“ šiuo atveju.

Aišku, tai politinis kerštas, nes, skirtingai negu A.Terleckas ir S.Tamkevičius, V.Landsbergis vis dar nervina kairiuosius. Bet ir dešinieji savaip prisidėjo, kad jų patriarchas būtų pažemintas.

Nesuprantama, kam Laisvės premijos komisijai reikėjo sudurti kaktomis du iškilius Lietuvos veikėjus – V.Adamkų ir V.Landsbergį, surengti savotiškas meilės jiems varžybas ir paviešinti, kad laimėjo pastarasis.

Kai Seimas sukirto V.Landsbergį, V.Adamkus labai garbingai pareiškė, kad šis buvęs vertesnis kandidatas, bet kairieji gavo argumentą, jog prezidentas, priešingai nei patriarchas, iš tiesų labai daug prisidėjo puoselėjant Lietuvoje demokratiją ir todėl labiau nusipelnęs premijos.

Ar nebuvo galima tyliai sutarti nebalsuojant, kad V.Adamkaus kandidatūra perkeliama kitiems metams, kai jis minės 90-metį?

Kita vertus, ir pats V.Landsbergis mėgsta kerštauti, o lazda, kaip žinoma, turi du galus. Pakanka prisiminti, kaip prokurorams perdavus teismui Sausio 13-osios bylą, konservatorių patriarchas ir jų gegutės liejo apmaudą, kad tarp įtariamųjų nėra M.Gorbačiovo.

Bet kam Lietuvos nepriklausomybės simboliui reikia taip trokšti, kad mūsų šalis bent už akių nuteistų ir teoriškai už grotų patupdytų pasaulio akimis patį svarbiausią Sovietų Sąjungos griūties simbolį, Nobelio taikos premijos laureatą M.Gorbačiovą? Ar tik ne iš pavydo?

Gal šis V.Putino Rusijos labiausiai drauge su B.Jelcinu nekenčiamas politikas ir buvo tik atsitiktinis istorijos įrankis, gal jo komandos, kaip antai A.Jakovlevo, nuopelnai griaunant totalitarinį režimą buvo ir didesni, bet jis visam pasauliui neabejotinai daug ryškesnis bei svarbesnis Sovietų Sąjungos griovėjas ir už V.Landsbergį.

Tuomet logiška manyti, kad M.Gorbačiovas nepaprastai daug nusipelnė ir Lietuvos laisvei, nes jei ne jis ir jo bendražygiai, dar neaišku, kada būtų sugriuvusi imperija ir kiek kraujo tai būtų pareikalavę.

Sakoma, kad V.Landsbergis, kai pats negavo Laisvės premijos, siūlė ją skirti visą giminių klaną Viešojo saugumo tarnyboje įdarbinusiam generolui S.Madalovui. Gal labiau tiktų ją pasiūlyti M.Gorbačiovui?

Jei prezidentė S.Madalovą apdovanojo ordinu taip pat konservatorių patriarchui pasistengus, gal jis ir M.Gorbačiovui galėtų suveikti ne antrankių grandines, o kokį ordiną su grandine? Bent jau pasauliui tai atrodytų oriau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?