Seimas antradienį už balsavus 59 Seimo nariams, 9 buvus prieš ir 27 susilaikius priėmė Švietimo įstatymo pataisą dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo įteisinimo. Pataisą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, argumentuodama geresnių mokymosi rezultatų siekiu.
Pataisa numato, kad vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina šešeri metai, bus privalu leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Tuo pačiu nepanaikinama galimybė leisti šešiametį ir į pirmą klasę.
Numatyta, kad penkerių metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, bus galima leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, o šešerių metų sulaukusį vaiką – pagal pradinio ugdymo programą.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pažymi, jog dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo pagerėtų vaikų pasiekimai pradinėse klasėse, taip pat būtų įdarbinta apie 200 priešmokyklinio ugdymo pedagogų.
Liberalas Gintaras Steponavičius teikė siūlymą, kad vaikas gali mokyklos lankymui pasirengti namuose, jeigu tėvai (globėjai) užtikrintų priešmokykliniam ugdymui reikalingas ugdymosi sąlygas, bet jam nepritarta. Nepritarti tokiam siūlymui ragino ir švietimo ministrė, sakydama, jog tai išbalansuos visą sistemą.
Ministrė taip pat pastebi, jog ir dabar 98,3 proc. vaikų Lietuvoje lanko priešmokyklinio ugdymo grupes, nors esama savivaldybių, kurios kelia nerimą: pavyzdžiui, Vilniaus rajone tik 59,9 proc. vaikų lanko priešmokyklinio ugdymo grupes, Alytaus – 48,1 procento.
Priėmus projektą, nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos kitąmet valstybės biudžeto specialioje tikslinėje dotacijoje mokinio krepšeliui finansuoti reikės 2,89 mln. eurų, kurie bus skirti papildomiems priešmokyklinio ugdymo krepšeliams.
Savivaldybių administracijų šių metų pradžioje pateiktais duomenimis, 38 savivaldybėse (63,3 proc.) papildomų patalpų priešmokyklinėms grupėms nereikės, 22 savivaldybėse reikės įrengti daugiau kaip 140 grupių.
