Seimas antradienį už balsavus 59 Seimo nariams, 9 buvus prieš
ir 27 susilaikius priėmė Švietimo įstatymo pataisą dėl privalomo
priešmokyklinio ugdymo įteisinimo. Pataisą inicijavo Švietimo ir
mokslo ministerija, argumentuodama geresnių mokymosi rezultatų
siekiu.
Pataisa numato, kad vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais
sueina šešeri metai, bus privalu leisti mokytis pagal
priešmokyklinio ugdymo programą. Tuo pačiu nepanaikinama galimybė
leisti šešiametį ir į pirmą klasę.
Numatyta, kad penkerių metų sulaukusį vaiką, jei jis yra
pakankamai subrendęs, bus galima leisti mokytis pagal
priešmokyklinio ugdymo programą, o šešerių metų sulaukusį
vaiką – pagal pradinio ugdymo programą.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pažymi, jog
dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo pagerėtų vaikų pasiekimai
pradinėse klasėse, taip pat būtų įdarbinta apie 200
priešmokyklinio ugdymo pedagogų.
Liberalas Gintaras Steponavičius teikė siūlymą, kad vaikas
gali mokyklos lankymui pasirengti namuose, jeigu tėvai (globėjai)
užtikrintų priešmokykliniam ugdymui reikalingas ugdymosi sąlygas,
bet jam nepritarta. Nepritarti tokiam siūlymui ragino ir švietimo
ministrė, sakydama, jog tai išbalansuos visą sistemą.
Ministrė taip pat pastebi, jog ir dabar 98,3 proc. vaikų
Lietuvoje lanko priešmokyklinio ugdymo grupes, nors esama
savivaldybių, kurios kelia nerimą: pavyzdžiui, Vilniaus rajone tik
59,9 proc. vaikų lanko priešmokyklinio ugdymo grupes, Alytaus –
48,1 procento.
Priėmus projektą, nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos kitąmet
valstybės biudžeto specialioje tikslinėje dotacijoje mokinio
krepšeliui finansuoti reikės 2,89 mln. eurų, kurie bus skirti
papildomiems priešmokyklinio ugdymo krepšeliams.
Savivaldybių administracijų šių metų pradžioje pateiktais
duomenimis, 38 savivaldybėse (63,3 proc.) papildomų patalpų
priešmokyklinėms grupėms nereikės, 22 savivaldybėse reikės
įrengti daugiau kaip 140 grupių.