Politikas į policiją atvyko lydimas advokato.
„Aišku, kad ne. Tačiau jeigu ką įžeidžiau, galiu
atsiprašyti ir viešai, ir raštiškai, jeigu reikia“, – po
apklausos žurnalistams sakė V.Uspaskichas, paklaustas ar
prisipažįsta kaltas dėl jam pateiktų įtarimų.
Jis teigė, kad tuo metu, kai komentavo teismo nuosprendį,
grįžo iš Rusijos, kurioje gimė ir augo, mąstė rusiškai ir
netaisyklingai išsireiškė lietuviškai.
Politikas tvirtino nemanąs, kad teisėjai yra nusikaltėliai ir
jų įžeisti nenorėjęs.
„Keista, kad ši byla nagrinėjama nelabai vėl teisingai.
Apklausti trys teisėjai atskirai, ir žodis į žodį surašytas
protokolas trijų teisėjų, jų parodymai žodis į žodį, nors
kalbėta atskirai. Trys žmonės kalba žodis į žodį, su tais
pačiais kableliais. Ką tai sako? Kad vėl kurpiama byla, ne
nagrinėjimo, ne tiesos ieškojimo. Ar tai apklausa apygardos
teisėjų? Jie paaukštinti iki Apeliacinio“, – teisėjų apklausa
stebėjosi politikas.
Jis demonstravo Vilniaus apygardos teismo teisėjų apklausų
dokumentus, kuriuose teisėjai sako, kad jiem padaryta neturtinė
žala ir prašo būti pripažinti juos nukentėjusiais.
V.Uspaskichas sakė, kad su šia byla jis eis iki Europos Žmogaus
Teisių Teismo ir ten parodys, jo teigimu, vienodus teisėjų
apklausos protokolus.
Europarlamentrui įtarimai tame pačiame policijos padalinyje buvo
pateikti gruodžio 7 dieną.
Politiko advokatas Algirdas Miškinis tvirtino, kad nusikaltime,
kuriuo įtariamas jo klientas, yra svarbi tyčia.
„Aš manau, kad pas jį tos tyčios nebuvo, tie žodžiai
nuskambėjo spontaniškai“, – teigė advokatas.
Naujienų portalo 15min.lt 2013 metų rugpjūtį Vilniaus oro
uoste nufilmuotame reportaže V.Uspaskichas Darbo partijos bylą
nagrinėjusius Vilniaus apygardos teismo teisėjus pavadino
nusikaltėliais, bailiais ir nesavarankiškais.
Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi tuometinio Teisėjų
tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus prašymą dėl V.Uspaskicho
viešų pasisakymų apie sprendimą Darbo partijos byloje priėmusius
teisėjus, pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Baudžiamojo kodekso 232 straipsnis numato atsakomybę už
nepagarbą teismui. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu
užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl
jų veiklos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu
iki dvejų metų.
„Kiekvienas turi teisę į žodžio laisvę. Teisė kritikuoti
teismus negali būti ribojama, kaip ir teisė naudotis viešais
pasisakymais kaip gynybos metodu. Tačiau tai negali peržengti
įstatymo leidėjo nustatytų ribų ir tapti teismo ir teisingumą
vykdančių teisėjų niekinimu dėl jų veiklos“, – yra sakęs
G.Kryževičius.
Šiemet gegužę Europos Parlamentas panaikino Darbo partijos
įkūrėjo teisinę neliečiamybę ir leido europarlamentarą
patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl teismo įžeidimo.
Neliečiamybės panaikinimas leido prokurorams pratęsti ikiteisminį
tyrimą dėl V.Uspaskicho pasisakymų apie jo bylą nagrinėjusius
Vilniaus apygardos teismo teisėjus.
Gruodžio 16 dieną Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti
Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ baudžiamąją bylą,
verdiktas bus skelbiamas kitų metų vasario 1 dieną.
2013 metų liepos 12 dieną už sukčiavimą ir apgaulingą
buhalterinės apskaitos tvarkymą buvusiam Darbo partijos vadovui
V.Uspaskichui Vilniaus apygardos teismas skyrė ketverių metų
laisvės atėmimo bausmę, Seimo nariui „darbiečiui“ Vytautui
Gapšiui – per 10 tūkst. eurų baudą. Buvusi partijos buhalterė
Marinai Liutkevičienė tuomet nuteista vienų metų laisvės atėmimo
bausme. Kartu nuteistai parlamentarei Vitalijai Vonžutaitei skirta
trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Dabar jos byla atskirta į
atskirą, nes moteris dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo
posėdžiuose.
Pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė tiek nuteistieji,
tiek prokuratūra. Prokuroras apeliacinio teismo siūlo bausmes
griežtinti, kaltinamieji prašo juos išteisinti, teigdami, kad tai
politinė byla.
Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti
daugiau nei 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) pajamų ir 23 mln.
litų (6,6 mln. eurų) išlaidų.