Rolandą Paksą Seimas įkvėpė komisijos išvadomis

Išvadose rašoma, kad draudimas R.Paksui dalyvauti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose, pažeidė jo kaip žmogaus teises. Siūloma atsižvelgti į Europos Tarybos rekomendacijas ir imtis šių draudimų atšaukimo procedūras.

Paskutinę Seimo rudens sesijos dieną parlamentas svarstė, kaip įgyvendinti Europos Tarybos rekomendacijas atšaukti draudimą priesaiką sulaužiusiam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) daugiau nei prieš ketverius metus yra paskelbęs, kad draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta sustiprintos priežiūros procedūra.

Seimui pritarus Komisijos išvadoms, Daugiau nei prieš dešimtmetį vykusi tuomečio prezidento R. Pakso apkalta gali būti panaikinta politiniu sprendimu, atsiradus naujoms aplinkybėms.

Norint pakeisti Konstitucinio Teismo sprendimą, reikėtų keisti kai kuriuos Lietuvos Konstitucijos straipsnius.

Svarstymo metu Seime užvirė karšti ginčai – partijos „Tvarka ir Teisingumas“ parlamentarai ir nemaža dalis valdančiųjų koalicijos narių, išskyrus Julių Sabatauską, ragino pritarti R.Paksui kelią į politikos viršūnes atlaisvinančioms išvadoms.

Dešinioji opozicija perspėjo, kad toks sprendimas atvertų duris teisiniam nihilizmui ir nedorai politinei praktikai – kaip sakė Andrius Kubilius, valstybės pareigūnai galėtų laužyti priesaikas, nebijodami pasekmių.

„Skaitydamas komisijos išvadas jutau baltą pavydą, kad nedalyvavau rašant šį tekstą, nes čia pateiktos gilios teisinių problemų įžvalgos. Juk kalbama ne vien apie R.Pakso asmenį, o apie žmogaus teisių pažeidimą Lietuvoje apskritai.

Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, suvaržiusį R.Pakso teises, begėdiškai skubėdamas ir atidžiai neįvertinęs padėties. Jei Seimas priimtų Komisijos išvadas, parodytų pagarbą žmogaus teisėms Lietuvoje ir atkurtų teisingumą“, – tvirtino Valdas Vasiliauskas.

Jam prieštaravo konservatorius Andrius Kubilius.

„Tai grynai teisinė problema, liečianti R.Pakso asmenį. Prašome neklaidinti žmonių, EŽTT tik nurodė, kad draudimas R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose yra perteklinis. Apie prazidento rinkimus ten nieko nesakoma. Komisijos išvados yra teisiniu požiūriu neraštingos, tai kažkokia abrakadabra“, – sakė A.Kubilius.

Po diskusijų išvadoms balsų dauguma buvo pritarta.

Opozicijos boikotuotos komisijos išvadose tvirtinama, kad kaltinimai R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti. Komisijos požiūriu, „atsakomybė už dekretą dėl pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam vidaus reikalų ministrui“.

Pasak komisijos, šios aplinkybės „įrodo, kad R.Paksas neatliko tų veikų, kuriomis kaltintas, ir tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti jam apkaltos tvarka keltus kaltinimus“. Komisija savo išvadose atskirai pabrėžia, kad svarbu ne tik sukurti bendrą tvarką, kaip atkurti apkaltos būdu nušalintų teises, o „kaip atkurti konkretaus asmens R.Pakso pilietines ir politines teises paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.

„Komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“, – rašoma dokumente.

Pernai rugsėjį patvirtinose laikinosios komisijos išvadose taip pat teigiama, jog „esama požymių, kad kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai galbūt yra veikiami politinių grupių interesų ar asmenų įtakos“, o Konstitucinis Teismas esą turi pareigą persvarstyti savo priimtus nutarimus, kurių nuostatos neatitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.

Be to, komisija yra parengusi Seimo statuto pataisą, kad paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms Seimo specialiosios komisijos siūlymu ar paties Seimo sprendimu galima būtų atšaukti apkaltą asmeniui, kuriam ji buvo įvykdyta, t. y. įvykdyti visišką asmens reabilitaciją.

„Dėl tokio sprendimo priėmimo net nebūtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu Seimo nariai nusprendžia, kad teisiniai pagrindai, dėl kurių buvo pradėta apkalta, yra išnykę“, – tvirtinama išvadose.

Pagal jas, Seimas R.Pakso pilietines ir politines teises galėtų atkurti Seimo nutarimu, trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma.

„Seimas gali nuspręsti, iki kokio termino galioja pritaikyta sankcija – draudimas Rolandui Paksui vėl siekti tapti Seimo nariu. Taikant tokią procedūrą būtų logiška, kad Rolando Pakso pilietinės ir politinės teisės būtų atstatytos nuo Seimo nutarimo priėmimo dienos“, – rašoma išvadose.

 Trečiadienį žurnalistams Seime L.Graužinienė paaiškino: “Šiuo nutarimu Seimas apkaltos neatšaukė, tai tikrai ne ta procedūra, bet tai naujos aplinkybės, Seimo priimtos tam, kad konstitucinė pataisa iš naujo galėtų būti svarstoma pavasario sesijoje“, -