Vienas aktyviausių iniciatyvos paviešinti dalį Lietuvoje
nepageidajamų asmenų rėmėjų vidaus reikalų ministras Saulius
Skvernelis teigė negalintis atsakyti, kodėl institucijos, turinčios
teisę inicijuoti nepageidaujamų asmenų paskelbimą, kol kas to
nedaro.
„Galbūt kol kas tarp nepageidaujamųjų nėra žinomų ar
„rezonansinių“ asmenybių – o galbūt duomenys tų, kurie
šiandien nepageidaujami Lietuvoje, nėra skelbtini dėl tam tikrų
valstybės interesų“, – sakė S.Skvernelis. Ministro komentarą
BNS perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
„Institucijos, įvertinusios turimą informaciją ir kitus
dalykus, gali priimti sprendimą neskelbti“, – pridūrė jis.
Visgi jis sakė, kad sprendimas viešinti dalį „juodojo
sąrašo“ yra „geras žingsnis, leidžiantis geriau užtikrinti
visuomenės ir valstybės saugumą“.
Lietuvoje inicijuoti asmenų įtraukimą į nepageidaujamų
asmenų sąrašą gali saugumo, teisėsaugos, diplomatinės
institucijos, o pats sąrašas skelbiamas Migracijos departamento
interneto svetainėje.
Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas spaudai Vytautas
Makauskas BNS sakė, kad VSD viešinti nepageidaujamų asmenų
neskuba, nes pagrindinis departamento veiklos prioritetas yra
„prevencija, kad keliantis nacionaliniam saugumui grėsmę asmuo į
Lietuvą nepatektų“, o „tokių asmenų paviešinimas nėra
VSD veiklos prioritetas“.
„Mes turime galimybę siūlyti viešinti nepageidaujamus
Lietuvoje asmenis, bet ne prievolę“, – teigė V.Makauskas.
Jis pridūrė, kad nepageidaujamų asmenų viešinimas gali
išprovokuoti dažnesnį bylinėjimąsi dėl asmens duomenų apsaugos
ir skundų dėl paties įtraukimo į „juodąjį sąrašą“ fakto.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad dėl
asmenų, įtrauktų į nacionalinį nepageidaujamų asmenų sąrašą,
„paviešinimo poreikio kiekvienu konkrečiu atveju svarstoma
atskirai“. Taip ministerija atsakė į BNS klausimą, kodėl ji per
pusę metų paviešinimui neteikė nei vieno nepageidaujamo Lietuvoje
asmens.
Nacionaliniame nepageidaujamų asmenų sąraše esančių asmenų
skaičius yra nežinomas. Tačiau viešai žinoma apie keletą šiemet
Lietuvoje nepageidaujamais paskelbtų asmenų, kurie irgi nepateko į
viešą „juodąjį sąrašą“.
Rugpjūtį į Lietuvą buvo
neįleisti istoriku prisistatantis Aleksandras Ržavinas,
visuomenininkas Josifas Korenas ir etninių mažumų teisių gynėju
prisistatantis Aleksandras Kuzminas. Šie Latvijos gyventojai vyko į
Lietuvoje vykusią konferenciją. Dėl A.Kuzmino neįleidimo į šalį
Lietuva susilaukė kritikos iš tarptautinės žmogaus teisių gynimo
organizacijos „Human Rights Watch“.
Rugpjūtį nepageidaujama Lietuvoje taip pat buvo paskelbta
Rusijos žurnalistė Galina Sapožnikova. Lapkritį į „juodąjį
sąrašą“ buvo įtrauktas ir laikino leidimo gyventi Lietuvoje
neteko Ukrainos pilietis Eduardas Akopovas. Jis Rusijos remiamų
separatistų pusėje kariavo Rytų Ukrainoje.