„Tuo klausimu buvo sprendžiamas ne mano atsakomybės klausimas,
kaip jūs puikiai žinote, o dėl prezidento R.Pakso apkaltos ir
galimybių peržiūrėti apkaltą. Aš dar kartą pabrėžiu – kalbama
apie labai senus laikus, ir, antras dalykas, nematau ten jokių
priekaištų sau asmeniškai. Šį sprendimą vertinu kaip tam tikrą
politinį pareiškimą, nes jis jokios teisinės prasmės neturi“, –
BNS pirmadienį sakė J.Bernatonis.
Klausiamas, ar jo nepapiktino socialdemokratų balsai „už“
dokumentą, J.Bernatonis atsakė: „Ne, jokiu būdu, kiekvienas
balsuoja taip, kaip jam atrodo“.
„Mano supratimu, tai ne teisiniai, o politiniai sprendimai, ir
pats sprendimas komisijos irgi daugiau orientuotas į rinkimus, o ne
į teisinį klausimo sprendimą. Jūs puikiai suprantat, kad nei
apkaltos peržiūrėjimas nėra numatytas ir nėra galimas, ir niekur
pasauly taip nėra, kaip kažkas sugalvojo vaikiškai“, – apie Seimo
praėjusią savaitę priimtą nutarimą sakė ministras.
Seimo nutarimu socialdemokratų balsais patvirtintose išvadose,
be kita ko, sakoma, kad kaltinimai buvusiam prezidentui R.Paksui dėl
pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui
J.Borisovui yra nepagrįsti, „atsakomybė už dekretą dėl
pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam
vidaus reikalų ministrui“.
Tuo metu vidaus reikalų ministro pareigas ėjo dabartinis
teisingumo ministras J.Bernatonis.
Už išvadas iš viso balsavo 25 socialdemokratai, tarp jų Seimo
vicepirmininkai Gediminas Kirkilas, Algirdas Sysas, krašto apsaugos
ministras Juozas Olekas. Pats J.Bernatonis balsavime nedalyvavo.
Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė
komentuodama situaciją BNS tokį balsavimą paaiškino
neapsižiūrėjimu, tuo pačiu pabrėžė, jog Seimo patvirtintos
laikinosios komisijos išvados, kurios turėtų padėti reabilituoti
per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintą „tvarkietį“
R.Paksą, didelės politinės reikšmės neturi.
„Neapsižiūrėjom su tuo ministru. Tiesiog, matyt, pasinaudota
šventiniais niuansais ir kai ką pražiūrėjome“, – situaciją
iš karto po balsavimo praėjusį trečiadienį BNS pakomentavo
I.Šiaulienė.
Už išvadas balsavęs parlamento vicepirmininkas socialdemokratas
Gediminas Kirkilas prisipažino, kad išvadų tekstas jam kėlė
abejonių, bet jis pakluso partinei drausmei. „Čia, aišku, toks
abejotinas teiginys (dėl atsakomybės ministrui – BNS). Manau, dar
viskas ne iki galo išspręsta. Taip nusprendė frakcija (balsuoti už
išvadas), nes nepavyko išspręsti konstituciniu keliu. Aš paklusau
frakcijos disciplinai, nors turiu abejonių dėl kai kurių
punktų“, – tvirtino G.Kirkilas.
Praėjusį trečiadienį Seimas pritarė pernai rugsėjį
parašytoms laikinosios komisijos išvadoms, kuriose teigiama, kad
R.Paksas neatliko tų veikų, kuriomis kaltintas, ir tai duoda Seimui
teisinio pagrindo naujai įvertinti jam apkaltos tvarka keltus
kaltinimus. Anot išvadų, prezidento nušalinimas buvo politinis
sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu
paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
„Tvarkiečio“ K.Komskio vadovaujamos laikinosios komisijos
išvados iš stalčiaus ištrauktos po to, kai gruodį Seime neužteko
balsų priimti Konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi per
apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui po dešimties metų
kandidatuoti į Seimą ir į prezidentus.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004
metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per
apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms
reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią
nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra
konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti
Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra
neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo
pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė
priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties
tvarka savo finansiniam rėmėjui J.Borisovui suteikė Lietuvos
pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų
įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę
priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su
šios priesaikos davimu.