„Liūdna išeiti ir norisi verkti. Nenorime palikti nei auklėtojos, nei direktorės. Gaila, kad turime išvažiuoti iš čia. Anksčiau čia tik pasidarydavome pusryčius, o dabar name pačios gaminame visą maistą ir tvarkomės“, – uždarant Pabradės vaikų globos namų duris su ašaromis akyse kalbėjo auklėtinė Oksana.
Vėliau vaikai suprato ir pritarė
Pabradės vaikų globos namų direktorė Joleta Veronika Dubauskienė pripažino, kad vaikams liko senų namų ilgesys. „Šiandien visi vaikai atvyko pabendrauti ir išgyventi uždarymo akimirką. Jie jau išgyveno tą adaptacijos laikotarpį“, – užrakindama senų namų duris tikino direktorė.
„Jie atsargiai žiūrėjo į mūsų pasiruošimus. Tiesiog reikėjo vaikams daug kartų aiškinti, nes suaugusieji supranta daug greičiau. Pokyčiai orientuoti į vaiko interesus, kad jis nejaustų atskirties ir, kad likęs be tėvų globos jis jaustųsi pilnaverčiu. Turėtų tokią pat aplinką kaip jo bendraamžiai.
Iš pradžių vaikai nesuprato, kam to reikia ir ilgai reikėjo su jais kalbėti. Palaipsniui jie visgi suprato. Nebuvo jokio maišto ar pasipiktinimo ir vėliau jie priėmė tai teigiamai“, – kalbėjo J.V.Dubauskienė
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė apie pertvarką kalbėjo optimistiškai. „Vaikai pagyvenę šeimai artimoje aplinkoje tikrai pajus tą džiaugsmą. Manau, kad tai iššūkis ir darbuotojams ir vaikams, be tai tik mažas etapas visame šitame dideliame procese. Pirmiausia turime galvoti apie vaikų gerovę, kad jie gautų visas paslaugas, taptų savarankiški ir pilnaverčiai“.
Apgyvendinti tvarkinguose butuose
Atsisveikinus su Pabradės vaikų globos namais ir užvėrus jų duris visi turėjo galimybę išvysti, kaip vaikai bus įkurdinti butuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kartu su globos namų darbuotojais, vaikais bei žurnalistais aplankė vieną iš butų.
Trijų kambarių bute įsikūrė keturi berniukai nuo 10 iki 15 metų. Čia vyravo šiluma ir tvarka. Buvo galima matyti papuoštą eglutę, plačiaekranį televizorių ir ant palangės į vandens stiklainius sumerktus svogūnus.
Bute gyvenantis penkiolikmetis Ramūnas nedrąsiai ir nuleidęs akis į žemę kalbėjo, kad buvo liūdna palikti ankstesnius globos namus, kuriuose vaikinas gyveno apie septynis metus ir buvo prie jų pripratęs.
„Bute nėra interneto, kompiuterio, televizorius nerodo, todėl liūdna čia ir neįdomu. Klasiokas gyvena netoli, bet su juo nebendrauju. Čia sunku, nes reikia daug padėti auklėtojoms. Gal priprasime ir pažiūrėsime, kaip bus toliau“, – sakė Ramūnas.
Įsikūrė name ant ežero kranto
Aštuonios merginos apgyvendintos name ant ežero kranto, kuris nutolęs nuo Pabradės 10 kilometrų. Čia keturi miegamieji, dvi svetainės, virtuvė ir rūsys. Namas tvarkingas,o jį saugo kieme pririštas šuo.
„Merginoms čia bus ramiau ir pailsės. Turime čia televiziją, o interneto kol kas nėra. Kartais turime bėdų su elektra, kuri prapuola dėl vėjo. Vieta čia labai graži. Ypač smagu bus vasarą“, – sakė su vaikais nuolat dirbanti socialinė darbuotoja Galina Ingelevič.
Moteris dirba kas antrą parą nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. „Nuolat reikia kūrenti krosnį, gaminti maistą ir viską tvarkyti. Turime dvi padėjėjas, kurios dirba nakties metu. Čia sunkiau nei globos namuose, nes reikia šeimininkauti ir viską sutvarkyti“, – kalbėjo darbuotoja.
Merginos padeda gaminti valgyti, pačios tvarkosi, plauna indus, valo sniegą, maitina gyvūnėlius, nes turi šunį ir katiną. „Kur gyvenome anksčiau, tai buvo geriau. Ten buvo visi draugai ir artimieji. Dabar toli labai gyvename ir niekas nelanko. Toli važiuoti iki mokyklos. Persikėlus buvo streso, bet galvojame, kad gal priprasime“, – teigė Margarita.
„Mes visada galima pasikalbėti su auklėtoja. Jos išklauso ir pataria, kaip elgtis. Nuolat būna su mumis kartu“, – pridūrė Oksana.
Bendruomenėse nuolat prižiūri socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Tai patys artimiausi jiems žmonės, kurie su jais dirbo ir anksčiau. Prieš pertvarką globos namuose dirbo 36 darbuotojai, o bendruomenėse lieka dirbti 20 žmonių.
Šeši Pabradės vaikų globos namų vaikai gyvens socialinės globos namuose, nes turi vidutinę negalią ir jiems reikia specialių paslaugų bei specialios priežiūros. Kiti jau tapo saugę ir išėjo į savarankišką gyvenimą.
