Kitas politologas Tomas Janeliūnas savo ruožtu teigia, kad
abejonės teisėsaugos sprendimais – gynybinė pozicija.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto (VU TSPMI) dėstytojas A.Lukošaitis BNS sakė, jog bylos
prieš partijas veikia visuomenės požiūrį į demokratiją.
„Teisėsaugos atstovai iš tikrųjų turi viską labai pasverti
jausdami atsakomybę ir suprasdami, kad tokiose situacijose vienas ar
kitas judesys užprogramuoja labai didelį rezonansą, kuris gali
lemti ir politinį nestabilumą, ir labai stipriai paveikti
visuomenės nuotaikas, apskritai politinės sistemos arba demokratijos
kokybę“, – dėstė A.Lukošaitis.
Anot jo, partijos negalima prilyginti verslo organizacijai.
„Blogiausia, kai ilgos istorijos – ikiteisminiai tyrimai,
teisminis nagrinėjimas – pasibaigia niekuo, tokiu būdu yra labai
daug piktžolių pasėjama, kurios suželia negražiais dalykais. Bent
jau turėtų būti įsivaizdavimas tam tikros perspektyvos ir tam
tikros strategijos suvokimas, nes blogiausia, kai tokie veiksmai
pasibaigia niekuo. Tada mes patys save ardome, ėdame, griaužiame
patys save, kapojame šakas, ant kurių sėdime. Turėtume suprasti,
kad partijos pagal savo prigimtį, paskirtį ir reikšmę visuomenei,
demokratijai nėra kažkas, ką galėtume prilyginti UAB ar AB. Tai
yra tam tikri politinės veiklos, politinės galios instrumentai, o
tai reiškia, kad jų įtaka neturi ribų arba tikrai ribos nėra
tokios siauros, kaip AB ar UAB“, – kalbėjo A.Lukošaitis.
Anot jo, bylos prieš politikus gali pakenkti ir teisėsaugos
autoritetui.
„Kaip žinote, santykis tarp teisės ir politikos yra labai
slidus, labai glitus, čia labai lengva slystelėti ir labai lengva
išsivolioti – ir tiems, kurie tokias situacijas užprogramuoja, ir
tiems, kurie inicijuoja: turiu omeny politikus, partinių
organizacijų veikėjus ir teisėsaugos atstovus (...). Norėtųsi
tikėti, kad tai yra pagrįsta, pasverta, o ne šiaip kažkokia
akcija. Kalbant apie partijas, politinius veikėjus, politikus tokių
akcijų mes dažnai matome viena ar kita proga, pavyzdžiui, artėjant
kokiems nors rinkimas ar formuojant Vyriausybę. Deja, kritikos būtų
galima pririnkti visą bagažą, kad iš tokių akcijų gaunasi nei
šis, nei tas, neskaitant pakenkimo partinei demokratijos idėjai. Tai
yra labai blogai“, – teigė politologas.
Tuo metu VU TSPMI profesorius T.Janeliūnas teisėsaugos veiksmus
vertino kaip logiškus.
„Tyrimas pradėtas gana seniai, vienaip ar kitaip kažkokio
rezultato reikėjo tikėtis. Šiuo atveju tai, kad galiausiai yra
pareikšti kaltinimai, yra, matyt, logiškas pradėtų tyrimų
rezultatas. (...) Būtų visiškas nepasitikėjimas mūsų
teisėsaugos institucijomis, jeigu bandytume kaip nors šituo abejoti,
bet pačios partijos, aišku, kaip tam tikros gynybinės taktikos
visada ieškos kažkokių užkulisinių pretekstų, motyvų ir
panašiai. Bemaž visi, kurie susiduria su kaltinimais, ieško
papildomų paaiškinimų“, – sakė T.Janeliūnas.
Jo manymu, „Tvarkai ir teisingumui“ bandant išvengti
atsakomybės, kaip tai savo atveju darė Darbo parija, gali įklimpti
daugiau fizinių asmenų.
„Aš įsivaizduoju, kad jeigu bus norima išvengti atsakomybės
partijai, kaip juridiniam asmeniui, tokių galimybių galbūt ir
įmanoma surasti, nes precedentų yra, bet klausimas, ar tokiu atveju
nebus perkelti įtarimai konkretiems asmenims – politikams. Partijos
išsisukinėjimas nebūtinai reikštų, kad visiems pavyks išsisukti
nuo galimų įtarimų“, – svarstė T.Janeliūnas.
STT valdančiajai partijai „Tvarka ir
teisingumas“ trečiadienį pareiškė įtarimus dėl prekybos
poveikiu ir pinigų plovimo. Įtarimai politinei partijai, kaip
juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą
didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.
Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio,
vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir
teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (apie 377
tūkst. eurų) kyšių suma.