Kol kas atsakymai gana šykštūs. Vargu ar tai galima palikti šiems metams, neiškėlus klausimų, į kuriuos būtų gerai sulaukti teisėsaugos atsakymų kitų metų pradžioje.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad D.Gineikaitė sukėlė avariją būdama išgėrusi. Būtent todėl vieningu Vyriausybės ir Seimo politikų sprendimu ji ir turėjo pasitraukti.
Pradėkime nuo avarijos. Rašant apie tai, kas įvyko gruodžio 20 d., dažniausiai pažymima, kad Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos direktorės automobilis „Nissan Qashqai“ persirikiuodamas trenkėsi į kitą automobilį, o eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Tarsi tai, kai pirmomis dienomis buvo skelbiama ši žinia, teko girdėti, kad tai buvo net ne susidūrimas, o tik brūkštelėjimas veidrodėliais ar per automobilio šoną, bet kiek po to peržiūrėjau įvairių interneto portalų puslapius, visur radau tik šią trumpą policijos informaciją.
Todėl pradžioje pirmas klausimas: ar tai buvo avarija, ar tik brūkštelėjimas? Ir kas tas budrus 38 metų pilietis, kuris po įvykio mikliai iškvietė policiją, o nesiūlė apsikeisti draudimo duomenimis, jeigu tai buvo tik smulkus incidentas? Policija nustatė 1,66 promilės girtumą.
D.Gineikaitė savo girtumą neigia. Ji atliko pakartotinus tyrimus Kauno klinikinėje ligoninėje, todėl į šią istoriją buvo įvelti ir šios ligoninės vadovai.
Po to teisėsauga, vadovaujama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), artėjant šventėms ir net švenčių dienomis, atliko precedento neturinčius tyrimus. Buvo kviečiami duoti parodymų ne tik pati D.Gineikaitė, bet ir Kauno klinikinės ligoninės vadovai. Šioje ligoninėje agentai ieškojo paslėptų D.Gineikaitės kraujo mėginių, liudijančių jos, kaip manyta, tikrą girtumą, o apklausos metu buvo pareikalauta, kad ji parodytų savo ranką, ar ten nebuvo pakartotinių dūrių, kad nuslėptų tą girtumą.
Jeigu Lietuvos teisėsauga, įskaitant pirmiausia STT, nuo dabar taip tikrins kiekvieną valdžios žmogų, padariusį avariją arba slepiantį galimą girtumą, bus galima tik sveikinti.
Bet štai kas įdomu: kai prieš kurį laiką vienas Seimo narys taip pat tik po tam tikro laiko pateikė įrodymus, kad nebuvo girtas, o ne tada, kai jį sustabdė policija kelyje, jokių, net mažiausių, tyrimų nebuvo.
Kai generalinis prokuroras padarė avariją su pasekmėmis, jam pasiūlyta, ir tai tik po tam tikro laiko, nusišalinti, kol jo kolegos atliko skubų tyrimą. Iš pareigų pasišalinti niekas nereikalavo nei Seimo nario, nei generalinio prokuroro. Ar po D.Gineikaitės istorijos viskas Lietuvoje bus kitaip?
O dabar pažvelkime į daugybę įdomių įvykių per tą trumpą laikotarpį, kai tik D.Gineikaitė 2014 m. pabaigoje ėmė vadovauti svarbiai NŽT. Ši tarnyba skirsto ir milijoninės vertės valstybinės žemės sklypus, todėl norinčiųjų ją valdyti netrūksta.
Galima drąsiai teigti, kad D.Gineikaitė pateko į tą postą tik todėl, kad yra labai artima Darbo partijai, kuriai atiteko pagal partijų susitarimą Žemės ūkio ministerija.
Ar D.Gineikaitė buvo tos partijos narė, informacija žiniasklaidoje skiriasi. Žemės ūkio ministrės atstovė spaudai teigė, kad ji nėra susijusi su jokia partija. D.Gineikaitė sakė, kad per pastaruosius savivaldybių rinkimus buvo Darbo partijos narė, tačiau po rinkimų iš jos pasitraukė. Ji per 2012 m. rinkimus buvo ir atstovė Kauno rinkimų apygardoje, kur siekė mandato Darbo partijos narys Rytis Šatkauskas, vėliau dėl įtarimų kyšininkaujant pasitraukęs iš žemės ūkio viceministrų.
D.Gineikaitės politinė karjera irgi prasidėjo Kaune. Iki 2008 m. ji dirbo juriskonsultante, vėliau direktorės pavaduotoja įmonėse Kaune, kurios užsiima medicinine įranga (štai iš kur STT žingsniai ieškoti siūlo galo šioje istorijoje Kauno klinikinėje ligoninėje), 2008–2013 m. dirbo Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiąja specialiste, o 2013 m. staiga susidomėjo žemės sklypų reikalais: metus dirbo NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja. Iš čia buvo tiesus kelias į NŽT vadovus. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė net atšaukė savo pirmtako, irgi deleguoto Darbo partijos, konkursą. O po to prasidėjo patys įdomiausi dalykai. 2015 m. pradžioje 84 iš 188 centrinės tarnybos darbuotojų įteikti įspėjimai apie pertvarką. Buvo pakeisti ir tokių skyrių kaip Vilnius vadovai, kur slypi patys didžiausi žemės sklypų interesai. Tie, kas ją kritikavo, kaltino kadrų valymu, stengiantis juos pakeisti artimais Darbo partijai žmonėmis. D.Gineikaitė sakė, kad atleidžia tik tuos, kurie buvo susikompromitavę.
2015 m. birželio mėnesį ministrė V.Baltraitienė paskelbė, kad galimai atskleidė korupcinę schemą, pagal kurią nuo 2012 m. buvo vykdomi stambios apimties žemės reformos darbų pirkimai už šimtamilijoninės vertės sumas. Tai keturis kartus viršijo valstybės skirtus asignavimus. Teigta, kad už to stovi asmenys, dirbę ministerijoje. V.Baltraitienė taip pat kalbėjo apie neįvardytos įmonės šantažą, todėl medžiagą perdavė prokurorams. Konservatorius Kazys Starkevičius, vadovavęs tada šiai ministerijai, visus kaltinimus neigia. Prokurorai kol kas tyli. Jie vis dar tiria.
Rugpjūčio pabaigoje D.Gineikaitė kreipėsi į policiją nurodydama, kad po NŽT šventės, važiuodama savo automobiliu, vos nepateko į eismo įvykį, nes keliose vietose buvo subadytos jos automobilio padangos. Tuomet ji tvirtino, kad vieniems gal nepatinka, jog nuspręsta Vilniuje atkurti nuosavybę į vertingą žemę, kitiems, kad iš pareigų patraukė Šilutės, Utenos ir Palangos skyrių vadovus. Bet ypač daug interesų Vilniuje.
Spalio mėnesį D.Gineikaitė per spaudos konferenciją pareiškė, kad su ja norima susidoroti. Jai antrino NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Arvydas Juška, teigdamas, kad STT pareigūnai daro spaudimą, bandydami pakišti vadovę, kai NŽT aiškinosi, ar pagal paskirtį naudota žemė, kurią įsigijo kai kurios įtakingos bendrovės.
O rugsėjo mėnesį žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad pati NŽT išdavė pažymą dėl leidimo parduoti milijoninės vertės žemės sklypą Viršuliškėse. Šį sklypą valdė Lietuvos radijo ir televizijos centras. Dabar ten privati bendrovė statys daugiabučius. A.Juška, kuris skelbė, kad nori patikrinti šio žingsnio teisėtumą taip pat, šiandien jau NŽT nebedirba. Tvirtinama, kad jis pasitraukė dėl sveikatos motyvų.
Po to, kai tai atsitiko, gruodžio 8 d. STT surengė kratą ir dokumentų poėmį NŽT Vilniaus skyriuje. Aiškintasi aplinkybes, kai NŽT be konkurso leido išnuomoti kelioms bendrovėms milijonų eurų vertės žemės sklypus prestižiniame Žvėryno rajone. O gruodžio 20 d. įvyko eismo įvykis, po kurio D.Gineikaitė turėjo pasitraukti iš pareigų.
Apžvelgus įvykių eigą, matyt, ne tik man, bet ir kitiems žmonėms gali kilti klausimų. Visų pirma, ar įvykių seka su žemės sklypais nieko bendra neturi su aplinkybėmis, kaip buvo priversta iš pareigų pasitraukti D.Gineikaitė? O gal tai tik sutapimas?
Kiek ilgai Lietuvoje žmonės kentės pokilimines įvairių politinių bei su jomis susijusių verslo grupuočių kovas, galimai dalyvaujant teisėsaugos institucijoms, dėl mūsų visų valstybės pinigų? Ar atsakymus į šiuos klausimus gausime D.Gineikaitę atstatydinus dėl avarijos, ar vėl, kaip dažnai pas mus būna, pašalinus pareigūną, viskas į smėlį?
Juk ne mažiau svarbu nei tos neaiškios avarijos aplinkybės yra tai, kas vyko, o gal ir vyksta NŽT. Pas mus, deja, dažnai svarbiau ką nors pašalinti iš pareigų nei pats teisingumas. O pašalinti kam? Kad prie aukso gyslos prieitų savas žmogus?
Nepažįstu nė vieno iš čia įvardytų pareigūnų. Nenoriu jų nei peikti, nei ginti. Tiesiog galvoju: kada Lietuva taps teisine valstybe, o mes žinosime, kad teisėsauga dirba? Labai norėčiau, kad tai atsitiktų bent 2016 metais.
To nuoširdžiai visiems ir linkiu.
