Naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė sako, kad draudimas bendram alkoholio vartojimui esminio poveikio neturės, nes gėrimų bus įsigyjama kitur. Anot jos, degalinių parduotuvės taip yra diskriminuojamos, išskiriant jas iš kitų ūkio subjektų, jiems suteikiant nepagrįstą konkurencinį pranašumą.
„Tikslas – sumažinti alkoholio vartojimą šalyje – nebus pasiektas. Nėra pagrįsto pagrindo išskirti parduotuves degalinėse iš kitų mažmeninės prekybos vietų. Į prekybos centrus žmonės taip pat atvyksta daugiausiai automobiliais. Šalia ne vieno prekybos centro veikia ir degalinė“, – BNS teigė asociacijos vadovė.
Paklausta, ar įsigaliojus draudimui, dalis jų užsidarys, D.Jokšienė sakė, kas „tai laiko klausimas“.
„Yra didelė tikimybė, kad uždraudus prekybą alkoholiu stacionariose degalinėse, kai kurios iš jų bus priverstos užsidaryti. Parduotuvių darbo laiko sutrumpinimas ar dabar veikiančių parduotuvių uždarymas, be abejo, įtakos darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį“, – teigė ji.
Pasak D.Jokšienės, draudimui buvo ruošiamasi.
„Parduotuvės, veikiančios degalinėse, turėjo peržiūrėti prekių asortimentą ir pakeisti prekių išdėstymą – tai pareikalavo papildomų darbo sąnaudų ir kaštų, o tai mažino įmonių pelną. Degalinių parduotuvės turėjo išparduoti arba, nespėjus išparduoti turimų alkoholio likučių, juos nurašyti – tai, taip neigiamai įtakojo įmonės pelną“, – BNS sakė D.Jokšienė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė Energetikos ministerijos yra paprašiusi parengti pataisas, kuriose būtų tiksliai nurodyta, kad yra degalinė. Jos teigimu, dabartinė dviprasmybė sukėlė diskusijų, ar verslininkai, išsinuomavę patalpas ar degalinės teritorijoje pasistatę parduotuvę ir gavę licenciją prekiauti alkoholiu, galės juo prekiauti ir nuo 2016 metų.
Naftos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, per 70 proc. degalinių parduotuvių yra šalia prekybos centrų ir kavinių, o alkoholio pardavimo degalinėse apimtys yra santykinai mažos – jos sudaro tik apie 2 proc. bendro šalyje parduodamo alkoholio kiekio.
