Klaipėdos centre vidurdienį, prie skulptoriaus, rašytojo ir poeto Petro Deltuvos sukurto paminklo K.Donelaičiui, susirinkęs būrys miesto gyventojų vėl nusilenkė Rytprūsiuose, nuošaliame Tolminkiemio bažnytkaimyje, gyvenusiam ir dirbusiam lietuvių tautos genijui, prisiminė jo hegzametrais sukurtą poemą „Metai“.
Paminklo papėdėje Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai, literatai, Klaipėdos dramos teatro aktorius Aleksandras Šimanskis skaitė iš K.Donelaičio kūrinių ištraukas. Būrų dainiaus ir ganytojo darbus bei nuopelnus, jo vingiuotą gyvenimo kelią susirinkusiems priminė Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reinholdas Moras.
Iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pažymėjo, jog K.Donelaičio vardas ir dabar skamba kaip varpo dūžiai, vienijantys lietuvius, kad ir kur juos būtų nubloškęs likimas: „Poeto gyvenimas ir darbai mums primena pačias brangiausias vertybes – gimtąją kalbą, meilę tėvynei. Jas pamiršusios tautos pasmerktos pražūčiai“.
Renginio vedėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus vadovas, prozininkas Juozas Šikšnelis pasidžiaugė, kad atvėsę orai miestiečių neatbaidė vėl susirinkti aikštėje prie paminklo ir pagerbti tautos dainių: „K.Donelaičio gimtadieniai žiemą po atviru dangumi – išskirtiniai, niekas į juos nekviečia, bet žmonės susirenka“.
K.Donelaičio darbų ir jo raštų svarbą akcentavo ir politikai klaipėdiečiai Seimo nariai, socialdemokratė Irena Šiaulienė ir liberalas Eugenijus Gentvilas, buvęs Klaipėdos universiteto Senato pirmininkas ir rektorius, profesorius Stasys Vaitekūnas, ukrainiečių bendrijos atstovas Leonidas Tregubas, kiti kalbėtojai.
Šaltoką, bet vaiskią žiemos dieną Tolminkiemio peizažą primenančioje šimtametėmis liepomis apaugusioje miesto aikštėje sklandė pakili nuotaika – žmonės maloniai bendravo, sveikino vienas kitą su prasidėjusiais metais, fotografavosi prie paminklo su draugais ir artimaisiais, autografais margino atsineštus K.Donelaičio raštų tomus.
Buvusio Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo Valentino Greičiūno, ankstesnių miesto merų Benedikto Petrausko ir Rimanto Taraškevičiaus, žinomo dailininko marinisto Edvardo Malinausko paraginti balsingesni klaipėdiečiai prie K.Donelaičio paminklo dainavo tautiškas giesmes, o pabaigoje spontaniškai užtraukė ir Lietuvos himną.
Minėti K.Donelaičio gimtadienį, nesvarbu, kokie orai būtų, klaipėdiečius dar gūdžiu sovietmečiu pirmasis paragino buvęs Eltos fotografas ir kraštotyrininkas, daugiau kaip dvidešimties istorinių leidinių autorius Bernardas Aleknavičius. Pirmąkart prie paminklo susirinko tik septyni žmonės, o dabar aikštėje ir obuoliui nebuvo kur nukristi.
„Džiaugiuosi, kad žmonės supranta, už ką šiandien turime dėkoti K.Donelaičiui. Daugelio mano draugų ir bendražygių, tokių gimtadienių po atviru dangumi dalyvių, jau nėra tarp gyvųjų, bet į aikštę ateina jų vaikai ir anūkai“, – kalbėjo uostamiestyje prigijusios pilietinės iniciatyvos, kuri virto tradicija, sumanytojas B.Aleknavičius.
Nenuilstantis kraštotyrininkas, Klaipėdos garbės pilietis B.Aleknavičius, neseniai išleido dar vieną savo istorinėmis nuotraukomis iliustruotą Vakarų Lietuvos tautinio prisikėlimo fotometraštį „Neužtvenksi upės bėgimo“, aprėpiantį 1989-1993 metų kultūrinio, religinio, politinio ir visuomeninio gyvenimo panoramą.
Niekieno neraginami ir nekviečiami klaipėdiečiai K.Donelaičio gimtadienį savo iniciatyva paminėjo jau 28-ąjį kartą.