Naujametę naktį Rygos centre šventė apie 60 tūkst. žmonių. Kad kelios dešimtys tūkstančių iš jų buvo lietuvių – neabejotina. Kodėl? Todėl, kad Rygoje Naujųjų metų naktį buvo linksma. Nebuvo lietuviško, dažnai apsimestinio niūrumo ir pilkumo.
Latvijos didmiestis spalvingai šventė ir Kalėdas. Todėl lietuviai mieliau sutikti 2016-uosius rinkosi ne Vilnių, Kauną, Palangą ar Druskininkus, o kaimynų sostinę.
Laukti fejerverkų neprailgo
Po vidurnakčio driokstelėję fejerverkai privertė išsižioti. Spalvų, raštų gausa virš vandens, juos lydinti įspūdinga muzika daugiau nei dešimčiai minučių nepaliko nė vieno abejingo.
Tiesa, Ryga atvykti į Dauguvos krantinę kvietė gerokai anksčiau – trys valandos prieš vidurnaktį, nes Naujųjų metų šventei buvo pastatytas prekybos miestelis, atidaryta daugybė kavinių. Kad svečiai nesušaltų, uždegti laužai, o miestas ypatingą dėmesį sutelkė į saugumą.
Visi atvykėliai krantinės prieigose įrengtuose postuose buvo tikrinami, kad neįsineštų pavojingos pirotechnikos, aštrių daiktų. Vaikai iki 16 metų galėjo ateiti tik tėvų lydimi. Mat linksmybės Dauguvos krantinėje truko iki 3 valandos nakties.
Švęsti Naujųjų metų Ryga kvietė ne tik krantinėje, bet ir senamiestyje, kur veikė prekyvietės, koncertavo muzikantai.
Latvių kalbą sunku buvo išgirsti
Taip, skambėjo lietuvių kalba. Į Rygą lietuviai važiavo ne tik nuosavais automobiliais, bet ir autobusais. Turizmo agentūros „Guliverio kelionės“ autobusu į Latvijos sostinę atvyko trisdešimt vilniečių, kauniečių, kitų miestų atstovų.
„Čia ir linksmiau, ir gražiau. Nutarėme savo akimis pasižiūrėti, kaip atrodo taip giriama Ryga“, – vienas per kitą aiškino keliautojai.
Kita kauniečių grupė taip pat nebuvo nusiteikusi patriotiškai gimtojo miesto atžvilgiu: „Ryga yra gražesnis miestas, tai reikia pripažinti. Pernai Naujųjų metų švęsti važiavome į Varšuvą, dabar – čia“, – aiškino Jūratė ir Jonas.
Palanga – jau įgrisusi
„Norėjome pakeisti aplinką, pasižiūrėti fejerverkų, kuriuos daug kas vadina įspūdingais“, – į klausimą, kodėl Naujuosius sutiko Rygoje, atsakė Justė ir Jonas iš Klaipėdos.
Prieš tai pora slidinėjo viename populiariausių Latvijos slidinėjimo centrų Milžkalnyje.
Rygoje buvo galima sutikti ir ne viename įspūdingame žygyje su žemaitukais dalyvavusį Antaną Narmontą su žmona Egidija, dukterimi Justina ir jos draugu Mantu.
„Mums Ryga netoli, be to, šeima puoselėja tradicijas per naujųjų metų sutikimą nesėdėti namuose. Tai puikus miestas šventėms. Be to, latviai – mūsų braliukai“, – aiškino Pakruojo rajone gyvenantis A.Narmontas.
Sutikti Rygoje Naujuosius metus jam teko ne kartą. O Justina pastebėjo, kad nemažai jos pažįstamų šventėms renkasi nebe Palangą, o Rygą. Juk ir miestas didesnis, ir arčiau iš Pakruojo ar Panevėžio.
Juk J.Basanavičiaus gatvė Palangoje iki skausmo pažįstama. O Rygoje yra daugiau kas veikti. Eurų nemoka skaičiuoti
„Lietuviai geri žmonės, negaili pinigų. Rusų Rygoje taip pat daug, kai kuriuos galima vadinti naujaisiais rusais, bet jie kieti kaip nagas. Tad šį vakarą mielai bendrauju su lietuviais.
Štai per valandą išmokau tris lietuviškus žodžius: „ačiū“, „prašom“, „mergaitė“, – dalijosi įspūdžiais senamiesčio gatvėse laibu balseliu dainas traukianti ir prašanti paaukoti Austra.
Ji – toks Rygos simbolis kaip Vilniaus Rožytė. Austra Rygos senamiestyje būna iki vėlumos. Latvė stebėjosi: „Kodėl Rygoje tiek daug lietuvių. Jums Lietuvoje gyventi nebegera?“
Kad Naujųjų metų švęsti atvykę lietuviai išlaidavo, patvirtino ir senamiesčio prekeivė: „Pasakai, kad kojinės kainuoja dešimt eurų, – perka. Pasakai, kad dvidešimt, – vis tiek perka. Akivaizdu, kad lietuviai dar nepripratę prie euro.“
