Vienas didžiausių laukė Naujųjų metų naktį. Ne įspūdingi fejerverkai, kuriuos žadėjo valdžia. Metų sandūroje, spaudžiant daugiau nei 10 laipsnių šalčiui, Vilnius uždarė vieną jauniausių iš didžiųjų dujomis kūrenamų šalies termofikacinių elektrinių prie Gariūnų.
Pasaulyje Vilnius išgarsėjo stebuklu, nes dar niekas žiemą, šildymo sezono įkarštyje, kogeneracinės elektrinės, gaminančios ir elektrą, ir šilumą, nėra uždaręs.
Tad vilniečių akys krypo ne į Katedros aikštę, kur poškėjo fejerverkai. Daug įspūdingesnis reginys buvo vakaruose, į kuriuos miestas taip veržiasi. Uždaroma elektrinė apsigaubė vandens garų debesimis, jų kamuolius lydėjo įspūdingų garsų simfonija.
Numarinus didžiausią šilumos tiekėją, radiatoriai vilniečių butuose Naujųjų metų naktį neatvėso, nes pajėgumus padidino termofikacinė elektrinė Savanorių prospekte.
Tačiau vilniečiams reikėtų melstis, kad neužkluptų žiema, nors ji pastaraisiais metais jau tampa stebuklu. Mat paspaudus šalčiams tektų užkurti rajoninę katilinę, kuri gamtines dujas vartoja iš skirstymo sistemos, o uždarytai elektrinei jos buvo tiekiamos iš perdavimo sistemos.
Ilgai nevarginsime energetikų terminais. Skirtumas būtų toks: speiguotomis dienomis šildymo kainos vilniečiams smarkiai šoktelėtų į viršų. Štai ir dar vienas stebuklas: kituose miestuose šilumos kainos krinta, o Vilniuje – kyla.
Kitų miestų įmonėms trūksta kvalifikuotų specialistų, jų jau dairomasi svetur, o uždarius termofikacinę elektrinę per šimtą didžiulę patirtį sukaupusių energetikų eis šunims šėko pjauti. Taip gali būti tik Vilniuje.
Didžiules energetikos problemas nustūmę į šalį vilniečiai gali pasidžiaugti maloniomis smulkmenomis. Štai įvedus eurą atpigo kelionės miesto transportu, jeigu perki bilietą iš vairuotojo. Anksčiau jis kainavo 3,5 lito, o dabar – 1 eurą. Taigi daugiau nei vienas dabartinis centas lieka kišenėje.
Palyginti su kitais didžiaisiais miestais, aiškėjo, kad Vilniuje kelionės miesto transportu šiemet buvo brangiausios, bet kokiais malonumais vilniečiai galėjo mėgautis!
Juk autobusuose šildymo sezonas buvo pradėtas dar vasarą, o atslinkus žiemai keleiviai juose gydomi šalčio terapija. Stebuklas ar ne?
Be to, autobusuose ir troleibusuose vilniečiai galėjo pagilinti užsienio kalbos žinias, nes šiemet salonuose pranešimai pradėti skaityti angliškai.
Aišku, jie skirti atvykėliams. Bet juk daugiausia turistų Vilniuje buvo iš Baltarusijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos. Taip, kai kurios šalys mums nerodė draugiškų jausmų, tad rusų kalba netinka. Tačiau į Lietuvos sostinę atvyksta vis daugiau japonų. Kodėl nepamėginus pranešimo skelbti japoniškai? Čia Vilnius prarado galimybę pasipuikuoti dar vienu stebuklu.
Stebuklingi ir keleiviai. Štai vieną šaltą gruodžio dieną užšalo autobuso durys – atidarius jos nenorėjo užsiverti, tad vairuotojui tekdavo vis išlipti iš kabinos ir jas pastumti.
Stebėdami vairuotojo kovą su durimis keleiviai skubėjo prie kitų, dar nespėjusių užšalti? Aišku, kad ne. Artėjant stotelei jie grūdosi prie tų, kurias sunku užverti, nors autobusas buvo pustuštis.
Jeigu kam kelionė miesto transportu nepakeliama, sėskite į automobilį. Atrodytų, toks paprastas dalykas keliauti šia transporto priemone, bet Vilniuje – ir vėl stebuklas.
Šiame mieste automobilių sumažėjo, bet spūstys gatvėse išaugo. Eismo valdymo specialistai nurodė bent dvi stebuklingas grūsčių susidarymo priežastis. Pasirodo, atėjus rudeniui automobiliai gatvėmis ėmė lėčiau važiuoti, nes pradėjo anksčiau temti ir lyti. Anksčiau Vilniuje buvo vien baltosios naktys, o iš debesų neiškrito nė lašas.
Kartais atrodė, kad Vilnius tiesiog siekė išguiti visus automobilius. Kad jie išnyktų lyg burtininko lazdele pamojus. Ir kaltos ne vien spūstys. Tam gatvėse vis buvo braižomos A juostos, koriai sankryžose, o vilniečių transporto priemonių prikimšti namų kiemai neplatėjo nė per nago juodymą.
Duobių kiemuose savivaldybė neketino lopyti aiškindama, kad nėra pinigų, ir turbūt slapčia tikėdamasi, jog jie kada nors taps neišvažiuojami. Tada išnyktų transporto parkavimo problema.
Gal ir meras R.Šimašius taip manė? Juk kodėl kalbėdamasis su prekybininkais prašė jų to, kas parduotuvėms yra didžiausia blogybė, su kuria jos ne vienus metus kovojo? Miesto vadovas siūlė naktimis priimti vilniečių automobilius į parduotuvių stovėjimo aikšteles.
Tik ar sutiks prekybininkai, jau ir taip investavę ne vieną milijoną eurų, mokantys mokesčius? Turbūt ne.
Beje, mero R.Šimašiaus inauguracija taip pat buvo pažymėta stebuklais. Iškilmės balandį vyko ne Rotušėje, kaip buvo įprasta, o pievoje prie Baltojo tilto.
Vienas pirmųjų merą pasveikino kunigaikštis Vildaugas, kuris senamiestyje mėgdavo užplėšti „Amerika, Amerika“. Deja, kunigaikštis iškeliavo į anapilį. Ši netektis Vilnių sukrėtė labiau nei žymaus politikos ar kultūros veikėjo mirtis. Raudojo net tie, kurie kunigaikščiui rankos niekada neištiesdavo.
O nukeliant Žaliojo tilto skulptūras niekas ašarų nelaistė. Nors, neslėpkime, atsirastų Vilniuje ne vienas, kuris norėtų, kad balvonai ir toliau ant tilto stovėtų. Gal jie kur paverkė namų kampelyje?
Dar vienos netekties vardas – „Air Lituanica“. Nuo pat pradžių su ja Vilnius elgėsi kaip su našlaite, nedarė jokių nuolaidų nei skrydžių dažniui didinti, nei naujiems maršrutams.
Vilnius ir šioje liūdnoje istorijoje atrodė išskirtinis. Juk jokių nuolaidų „Air Lituanica“ nesulaukė tik iš jo ir Paryžiaus.
Apskritai Vilnius mokėjo iškęsti didžiules netektis, nors kartais pasriūbaudavo, atrodytų, dėl menkniekio – kertamo medžio ar į gatvę išmesto šunelio.
Bet gal ne vien tuo stebuklingas Vilnius, kurio vienintelio Lietuvoje gyventojų ne mažėjo, o daugėjo?
„Sostinė“
