Anot jo, nuo centro veiklos pradžios praėjusių metų sausį
bent penki įsilaužimai įvykdyti į valstybės tinklalapius.
„Buvo iki dešimties interneto svetainių „nulaužimų“.
Grynai teisiškai kalbant, reikia pradžioje įrodyti ir tik tuomet
galima viešoje erdvėje kalbėti – kol kas įrodymų neturime (...).
Vyksta tyrimas ir kol jis nesibaigia, reikia laukti“, – BNS sakė
R.Černiauskas.
Jis paminėjo, jog dėl vieno garsiausių šiemet įsilaužimo į
Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo tinklalapį policijoje taip pat
dar vykdomas ikiteisminis tyrimas – šiuo metu kreiptasi teisinės
pagalbos į užsienio valstybę, tačiau į kurią – neįvardijama.
Vis dėlto kitos institucijos, kaip teigia R.Černiauskas, dėl
išpuolių į teisėsaugą net nesikreipė. Prieš valstybinio
sektoriaus tinklalapius taip pat neužfikstuota vadinamųjų DDoS
(angl. distributed denial-of-service) atakų, kuomet užkemšamas
duomenų srautas – nuo tokių programišių išpuolių dažniau
nukenčia verslas.
R.Černiauskas taip pat tvirtino, jog centrui šiuo metu yra
žinoma apie dešimt privačių įmonių svetainių, kuriose įdiegti
kenkėjiški įskiepiai – tokia informacija perduodama Ryšių
reguliavimo tarnybai, kuri toliau bendrauja su verslo atstovais – NKSC
neturi įgaliojimų pats įpareigoti pašalinti saugumo spragas.
Anot jo, didžiausia žala valstybės institucijoms, kai nuteka
vidinė informacija, kompanijoms – kai nuteka vartotojų duomenys.
Dažniausiai tokių atakų metu esą renkami asmeniniai vartotojų
prisijungimo prie elektroninio pašto, socialinių tinklų,
elektroninės bankininkystės duomenys, tuo metu žinių apie tai, kad
per įsilaužimus būtų renkami valstybės registro duomenys,
specialistai neturi.
„Kadangi yra šioks toks kiekis žalingo kodo, kuris
prasiskverbia į kompiuterius, galime spėti, kad dalis žalingo kodo
vistiek surenka ar slaptažodžius, ar naudotojų vardus. Tai vyksta,
mąstai galbūt nėra tokie, kad reikėtų panikuoti, bet tai rodo,
kad mūsų kibernetinio saugumo sistemą yra kur tobulinti“, – sakė
centro vadovas.
Šiuo metu NKSC dirba 13 žmonių, kitąmet planuojama įdarbinti
dar tris specialistus. Atranka į įstaigą, per kurią atliekami ir
būsimų darbuotojų patikimumo vertinimai, šiuo metu trunka apie 4-5
mėnesius. Anot R.Černiausko, skelbiant konkursus į vieną
specialisto vietą pretenduoja 5-6 dalyviai. Stiprinant NKSC veiklą
ir didinant personalą, kitąmet numatyta persikelti į naujas
patalpas. Elektroninės erdvės stebėsenos įrangai įsigyti kitąmet
NKSC planuojama iš valstybės biudžeto skirti apie milijoną eurų
– dalis reikiamos įrangos įsigyta jau šiemet. R.Černiausko
teigimu, šiuo metu stebima apie dešimt valstybinių ir verslo
institucijų, o nauja įranga jau kitų metų pirmąjį ketvirtį
padėtų padvigubinti institucijų, kurių tinklalapių saugumas
nuolat stebimas, skaičių.
NKSC laukia, kol Vidaus reikalų ministerija parengs ir
Vyriausybė patvirtins Kritinės informacinės infrastruktūros
sąrašą, kuriame turėtų būti įtrauktos strateginės valstybės
ir verslo įmonės.
„Kalbama apie tai, kas yra svarbu, kad gyventojai gautų
įvairias, pavyzdžiui, bankines, informacines, galbūt sveikatos,
elektros paslaugas“, – sakė jis.
Šių metų kovo pabaigoje programišiams įsilaužus į Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tinklalapį
kgbveikla.lt buvo paskelbta šmeižikiška informacija –
prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo „įtraukta“ į tinklalapyje
skelbiamų buvusių KGB agentų sąrašą.
Birželio mėnesį įsilaužus į Lietuvos kariuomenės jungtinio
štabo svetainę netaisyklinga lietuvių kalba paskelbta melaginga
informacija apie pratybas „Kardo kirtis“, esą jų tikslas yra
pasirengti Rusijos Karaliaučiaus srities aneksijai. Policija dėl
šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Naujienų portalas delfi.lt pernai rugsėjį pranešė, kad prieš
jį surengtos vadinamosios DDoS kibernetinės atakos ir susiejo tai su
JAV prezidento Baracko Obamos vizitu Estijoje. Tiek
šis, tiek kiti naujienų portalai teigia patyrę atakų ir anksčiau.
NKSC veiklą pradėjo 2015-ųjų sausį – centras suformuotas
pertvarkius Ryšių ir informacinių sistemų tarnybą prie Krašto
apsaugos ministerijos. Jo tikslas – rūpintis valstybės informacinių
sistemų ir joms skirtos infrastruktūros saugumu, tirti kibernetinius
incidentus ir vertinti jų grėsmes.