V.Baltraitienės vadovaujamas ES remiamos Kaimo plėtros programos Stebėsenos komitetas pritarė, kad „darbiečių“ kontroliuojamai ministerijai šiems metams vėl būtų atseikėta beveik 2,5 mln. eurų, nors turėdama panašią pinigų sumą pernai ji sugebėjo panaudoti vos kelis šimtus tūkstančių eurų, rašo „Lietuvos rytas“.
Atsiriekdama storą riekę sau Žemės ūkio ministerija nusprendė 2016 metams net keturis kartus sumažinti jai pavaldžiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) skiriamas lėšas veiklai viešinti.
Pernai informacijai apie gaunamą ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą skleisti agentūrai buvo skirta beveik 1,5 mln. eurų.
Beveik visus šiuos pinigus panaudojusi NMA panašios sumos tikėjosi ir 2016-aisiais. Bet Stebėsenos komitetas palaimino tik 362 tūkst. eurų.
Manoma, jog viešinimui skirti pinigai NMA buvo nurėžti todėl, kad pristatydama projektus agentūra nesistengė liaupsinti ministerijos ir jos vadovybės.
Verslininkai ėmė nerimauti
Dėl tokio lėšų padalijimo sunerimo Lietuvos verslo konfederacija, kurios atstovas irgi priklauso Stebėsenos komitetui.
Verslininkams kilo abejonių, ar lėšos, skirtos informuoti žemdirbius apie kaimo plėtros programą, yra skirstomos deramai.
Konfederacijai vadovaujantis Valdas Sutkus mano, kad ministerija turėtų iš naujo svarstyti šį klausimą: „Žemės ūkio ministerija viešina Lietuvos kaimo plėtros politikos aspektus, o Nacionalinė mokėjimo agentūra teikia itin svarbią informaciją apie labai konkrečias paramos priemones, dėl kurių žemės ūkio sektoriaus dalyviai turi teikti paraiškas.
Jeigu paramos gavėjams trūks informacijos, turėsime mažiau paraiškų ir galime nesugebėti panaudoti visos programoje numatytos paramos.
Iš to, kokios viešinimo apimtys numatytos NMA informavimo apie paramą 2016 metais plane, matyti, kad siūloma suma yra per menka.“
V.Sutkus taip pat priminė, kad viešinimui skirtos lėšos tarp ministerijos ir agentūros daugelį metų buvo paskirstomos maždaug po lygiai: „Proporcingai lėšos buvo padalytos ir 2015 metais, bet ministerija jai skirtų lėšų beveik nepanaudojo. Tas pat gali nutikti ir kitąmet.“
Įtaria, kad vilios rinkėjus
Dar atviriau milijoninių lėšų skirstymo skaidrumu suabejojo Stebėsenos komitetui priklausantis Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Jis įtaria, kad šie pinigai gali būti išleisti politinei reklamai, tad apie tai prabilo dar per komiteto posėdį.
„Kiek žinau, beveik 2,5 mln. eurų viešinimui ministerija turėjo ir pernai, bet jų nepanaudojo.
Tai reiškia, kad Seimo rinkimų metais reklamai ministerija iš viso galės pažerti bemaž 5 mln. eurų. Kas gali paneigti, kad šie pinigai nebus skirti rinkimų agitacijai?“ – svarstė J.Talmantas.
Ūkininkų sąjungos vadovas netgi mano, kad praėjusiais metais viešinimui numatytos lėšos galėjo būti specialiai taupomos artėjantiems rinkimams: „Ko gero, naudingiau jas pabarstyti prieš pat Seimo rinkimus – kad vieni labiau pagirtų, o kiti užsičiauptų.“
Anot J.Talmanto, ministerijos išleidžiami pinigai viešinimui nesukuria jokios vertės, todėl šių išlaidų apskritai reikėtų atsisakyti.
Beje, už panašias kalbas žemės ūkio ministrės patarėja Jolanta Butkevičienė per posėdį Ūkininkų sąjungos vadovą išvadino kvailiu.
Politikė bandė teisintis
Tuo metu V.Baltraitienė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad ūkininkų atstovas politikuoja, nes pats su socialdemokratais veržiasi į Seimą.
„Darbietė“ tikino, kad, priešingai nei kitų ministerijų vadovai, ji už valdiškas lėšas esą nesireklamuoja: „Jei atsiras mano nuotraukų, tada bus galima apie tai kalbėti ir diskutuoti, o dabar kalbėti apie tai, kas gali būti, nematau reikalo.
Ar man dabar žengnotis, kad taip nebus? Ar aš kalta, kad 2016 metais vyks rinkimai? Ar ministeriją prieš rinkimus reikia uždaryti?“
Ministrės teigimu, NMA vadovas Erikas Bėrontas gali kaltinti tik pats save, kad agentūra viešinimui galės išleisti mažiau nei pernai: „Jis pats taip suplanavo trejų metų išlaidas – nors galėjo jas išdėstyti tolygiai, kažkodėl 2015 metams buvo paprašęs didesnės sumos.“
Tiesa, V.Baltraitienė pripažino neturinti priekaištų dėl NMA viešinimui skirtų lėšų naudojimo.
Viešieji pirkimai buvo įstrigę
Šaltinių tvirtinimu, į NMA direktoriaus postą „darbiečiai“ norėtų paskirti jiems lojalesnį žmogų.
Tuomet būtų galima viešinimui skirtus pinigus perduoti NMA ir dalį jų nukreipti politinei reklamai.
Mat, „Lietuvos rytą“ konsultavusių viešųjų pirkimų specialistų teigimu, neturint sutarčių Žemės ūkio ministerijai gali iškilti sunkumų greitai panaudoti viešinimui numatytas lėšas.
Nors ministerija pernai paskelbė du viešinimo paslaugų pirkimo konkursus, kurių bendra vertė siekė daugiau kaip 1 mln. eurų, pirkimo procedūros dėl neaiškių priežasčių buvo įstrigusios.
Paskirtų pinigų neįstengė apžioti
* Žemės ūkio ministerijos atstovai „Lietuvos rytui“ pripažino, kad 2015 metais viešinimui ministerija buvo numačiusi išleisti per 2 mln. eurų, bet daug jų sutaupė.
* Anot ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjos Boženos Zaborovskos-Zdanovič, iš viešinimui skirtų lėšų panaudota tik 184 tūkst. eurų iš ES fondų ir 228 tūkst. eurų iš nacionalinio biudžeto.
* Šie pinigai esą buvo skirti informacijai apie žemės ūkį skelbti spaudoje, per radiją bei televizijoje, internete, taip pat pagaminti lankstinukai, pavyzdžiui, apie afrikinį kiaulių marą, organizuotos parodos.
* Pasak „Lietuvos rytą“ konsultavusių specialistų, gali būti, kad turėdama daug pinigų viešinimui ministerija kitąmet ims gudrauti ir reklamos išlaidas bandys paslėpti prisidengdama renginių organizavimo išlaidomis.
* Dar vienas būdas, kaip gali būti bandoma rinkimų metais panaudoti didžiules viešinimui skirtas lėšas, – nedidelės vertės paslaugas pirkti apklausų būdu.
