Apie prezidentės metinę konferenciją bei šauktinius „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo politologas Lauras Bielinis bei krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
– Pone Bielini, ar Jums neatrodo, kad šia spaudos konferencija šalies vadovė taiso savo reitingą?
– Iš dalies turim su tuo sutikti. Jos reitingas susvyravo po kelių skandalų, konflikto su vidaus reikalų ministru. Ši konferencija savotiškai uždengs tai, kas buvo. Pati prezidentė nurodė savo veiklos akcentus – socialinę sferą, kur ji inicijuos kažkokius veiksmus, kas, mano galva, yra teisinga. Prezidentė pabrėžė, kad tai visų institucijų darbas ir kiekvieno žmogaus pareiga įsijungti.
– Kaip vertinate tai, kad prezidentė išsigynė, pasakė, kad niekada nekalbėjo apie naują instituciją, tik apie inspekcinę funkciją?
– Po to pasisakymo buvo daug kritikos, matyt, ji įvertinus, daro korekciją, kas yra normalu.
– Kaip dabar atrodo ministrė A. Pabedinskienė ar kitų tame susitikime dalyvavusių institucijų vadovai, kai šalies vadovė pasakė, kad kalbos tokios nebuvo?
– Čia bus daug kalbėjimo, reikia pakalbėti su ministrais, išsiaiškinti. Tai yra pirmadienio klaida.
– Ar tai signalizuoja, kad prezidentė bijo kritikos?
– Taip, savo kalbėjime ji labai gerai išsisuko iš problemų, dėl kurių ją galima kritikuoti. Ji apėjo vidaus reikalų ministrą, nepalietė generalinio prokuroro rinkimų, imigrantų.
– Vadinasi, prezidentė gyvena rinkimų nuotaikomis.
– Ji gyvena reitingo įtampoje, nori išlaikyti aukštą reitingą, negu turėti rimtą dalykinį konfliktą. Prezidentas Lietuvoje yra simbolinė figūra, pagrindinis tikslas – gerai kalbėti ir neprarasti reitingų, sprendimus daro kitos institucijos.
– Vargu, ar prezidentė taip galvoja.
– Ji skaitė Konstituciją ir puikiai supranta, kad yra taip. Bet kai ji kalba, jos ir kiekvieno rimto politiko tikslas yra savo kalbėjimu, elgsena sukurti vaizdinį, kad visas pasaulis sukasi todėl, kad prezidentas pamojo pirštu.
– Kaip krašto apsaugos ministras turėtų vertinti prezidentės išsakytą poziciją dėl išsiskiriančių nuomonių apie šauktinius? Ministras nepritaria, o prezidentė pasakė, kad kariuomenė turi būti mišri. Šalies vadovė sako, kad ministras išsako asmeninę nuomonę, o kaip ministras jis įgyvendina Valstybės gynimo tarybos sprendimus.
– Po šios frazės jis turėjo ramiai atsikvėpti ir toliau eiti į darbą. Viskas tvarkoj. Prezidentė suskirstė jo žodžius ir veiksmus į atskiras kategorijas. Tai, ką privačiai kalbi yra tavo, o tai, ką privalai vykdyti pagal savo pareigą, tą ir darai.
– Ministre, prieš kelias savaite, kai Seime buvo svarstyta, ar privalomoji karo tarnyba turėtų išlikti ir po penkerių metų, Jūs buvot prieš. Šiandien klausimas buvo užduotas ir prezidentei.
– Turiu teisę pasakyti, ačiū prezidentei, kad ji taip mano. Mūsų sprendimas yra sugrąžinti penkeriems metams. Viskas čia teisingai. Ir prezidentė, ir visi žmonės turbūt džiaugiasi, kad į tą skaičių karių, kuriuos turime pakviesti užpildyti dalinius ir paruošti rezervą, susirinko savanoriai. Labai motyvuoti žmonės atėjo, įvairaus amžiaus.
– Jūs liekate prie tos nuomonės, kad šauktinių po penkerių metų nebereikės?
– Po 2-3 metų, kai turėsime tarnybos praktiką, galėsim pažiūrėt, ar reikia.
– Jūs įsitikinęs, kad po penkerių metų bus tokia pati nuotaika? Dabar yra tam tikra geopolitinė situacija, kuri turbūt prisideda prie to, kad jaunuoliai savanoriškai ateina.
– Mes atlikome tyrimus, tai nėra ryškus stimulas. Žmonės ateina dėl to, kad nori išmokti valdyti ginklą, apginti savo šeimą, jie čia randa tam tikrą atlygį. Geopolitinė situacija jų vertinimuose yra pakankamai nedidelė dalis.
– Kokį signalą Jūs siunčiate tiems jaunuoliams, kurie nežino, ar po penkerių metų jiems reikės eiti į kariuomenę, ar ne, tiems patiems užsienio partneriams saugumo srityje? Viziją reikia turėti.
– Viziją turim labai aiškią – užpildyti daliniai ir parengtas rezervas. Valstybės gynimo tarybos vizija yra penkeriems metams sugrąžinti šauktinius. Koks sprendimas bus po to, tokį ir vykdysim.
– Kodėl Jūs taip priešiškai nusiteikęs prieš šauktinius?
– Todėl, kad analizuoju situaciją, kuri yra kitose valstybėse, kokios yra tendencijos, poreikis ir galimybės apginti šalį. Mūsų kariuomenė turi būti užpildyta pasirengusiais kariais.
– Tai Jūs nemanote, kad reikia atsisakyti loterijų ir padaryti taip, kad kiekvienas jaunas žmogus, baigęs vidurinę mokyklą, jei leidžia sveikata, atliktų devynių mėnesių karo tarnybą?
– Mums reikia ekipuotės, aprangų, kariuomenę modernizuoti. Kas iš to, kad turėsime daug jaunuolių, praėjusių devynių mėnesių kursą, bet jie neturės reikiamos technikos? Dabar darom didelį pirkinį dėl pėstininkų kovos mašinų, bet tai užpildo dalelę poreikio, kuris yra. Žmonės nori tarnauti normaliomis sąlygomis.
– Tie, kurie ateina, labai dažnu atveju ir lieka kariuomenėje. Gal tai yra paskatinimas įtraukti jaunimą, kuris bijo, kad bus labai sunku?
– Nedidelę dalį paskatina pasilikti. Tie, kurie pasilieka, norėtų tarnauti šiuolaikiškai, modernioje kariuomenėje, kokia po truputį darosi. Jie tarnauja ne tokiomis sąlygomis, kokios turėtų būti. Yra patenkinamos sąlygos, bet ne tokias, kokias aš, kaip ministras, įsivaizduoju.
– Vyks antrasis šaukimas. Kiek sąrašuose yra jaunuolių, iš kokių jie regionų? Koks galėtų būti savanorių ir pašauktųjų santykis?
– Sąrašas trumpesnis, yra 30 228 jaunuoliai, tolygiai pasiskirstę po Lietuvą. Šiandien turime gerą tendenciją, virš 600 jaunuolių jau užsirašė, tokį skaičių praeitais metais turėjome tik balandžio pabaigoje. Turim gerus atsiliepimus iš tarnaujančių, Seime registruotą pasiūlymą padidinti išmokas tiems, kurie ateina iš sąrašo. Praeitais metais tie, kurie buvo papuolę į sąrašą ir užsirašė tarnauti negavo jokio priedo, tie, kurie buvo savanoriai ne iš sąrašo, gavo 25 proc. Siūlau, kad tie iš sąrašo gautų bent 15 proc.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.20 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
