Ar prezidentei STT – pavyzdys kitoms įstaigoms, nes yra klusnūs?

Prezidentė D.Grybauskaitė, ketvirtadienį surengusi metinę spaudos konferenciją, ne pirmą kartą kalbėjo ir apie savo pastangas gerinti teisėtvarkos bei teisėaugos darbą. Tiesa, čia galima prisiminti, jog neseniai priimdama naujojo generalinio prokuroro E.Pašilio priesaiką ji pasiūlė mokytis prokuratūrai iš esą pasitempusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Jan 8, 2016, 6:00 AM, atnaujinta Jun 11, 2017, 4:25 PM

Tik ar tai tinkamas pavyzdys prisiminus, kiek daug STT operacijų prasideda kratomis, efektingu areštuotų įtariamųjų tampymu prieš televizijos kameras, o baigiasi visišku kaltinamųjų išteisinimu teismuose ar net tyliai nutraukiant ikiteisminį tyrimą?

Ko gero, D.Grybauskaitės akimis žvelgiant, STT pavyzdžiu kitoms teisėsaugos įstaigoms tapo todėl, kad klusniai tarnauja šalies vadovei.

Naujausias atvejis – palaidotas tyrimas dėl Seimo išbrokuotos kandidatės į generalinius prokurorus E.Dambrauskienės neva pasakytų žodžių, kad ji buvo šantažuojama išsipirkti šį postą.

Įtarimų šešėlį prezidentė metė keliems Seimo nariams. Jų reikalavimą atlikti nuodugnų tyrimą privalėjo išgirsti teisėsauga, bet parlamentaro P.Urbšio pateikto prašymo nagrinėjimas buvo skubiai perimtas iš politikų apklausas pradėjusio prokuroro G.Jasaičio ir perduotas STT.

Mat galėjo paaiškėti, kad jokio šantažo iš viso nebuvo, o šią istoriją išsigalvojo pati šalies vadovė norėdama priversti Seimą daugiau neatmesti jos pasirinktos kandidatūros. Bet tai būtų toks nusižengimas, kuris teoriškai jai užtrauktų net apkaltą.

STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir taip užkirto kelią net svarstymams, kad reikėtų apklausti prezidentę. Kitaip sakant, Seimo nariai apjuodinti, bet kas ir kodėl tai padarė, nėra ko aiškintis.

Priešingai STT elgiasi daugeliu kitų atvejų – remdamasi iš piršto laužtais įtarimais, užsuka metų metus trunkantį teisinį persekiojimą, sužlugdo žmonių likimus, nors galiausiai teismai juos visiškai išteisina.

Neseniai dar viena STT daugiau kaip prieš trejus metus triukšmingai pradėta byla baigėsi šnipštu – teismas išteisino paskutinį įtariamąjį, buvusį įmonės „Raseinių vandenys“ vadovą R.Viršilą, o jau anksčiau buvo nutrauktas dar kelių Raseinių verslininkų veiklos ikiteisminis tyrimas.

Istorija nėra kuo nors išskirtinė – panašių atvejų buvo daugybė, bet tai vargu ar guodžia į STT mėsmalę pakliuvusius žmones. 2012 metų rudenį STT sulaikė stambios žuvų perdirbimo įmonės „Norvelita“ generalinį direktorių J.Kenstavičių, jos techninio padalinio vadovą A.Jakaitį ir bendrovės „Raseinių vandenys“ direktorių R.Viršilą.

Vienas sulaikytųjų buvo rajono tarybos narys, kiti rėmė kai kurias politines jėgas, todėl ši STT akcija likus vos 4 dienoms iki Seimo rinkimų kėlė įtarimų, jog tai gali būti politinis užsakymas.

Žiniasklaidoje STT garsiai ištrimitavo, kad „Norvelita“, susitarusi su „Raseinių vandenimis“, padarė didžiulę žalą gamtai, išpildama pavojingas nuotekas.

Bet po vilkinamo tyrimo paaiškėjo, kad tikrovė visiškai kitokia: nuotekos anaiptol nebuvo pavojingos, į nepralaidaus molio dugno duobę jos buvo supiltos tik laikinai, kol remontuota „Raseinių vandenų“ valykla. Tai kelis kartus konstatavo aplinkosaugos specialistai, paprastai linkę greičiau perdėti žalą gamtai nei ją neigti.

Kai tuometis Raseinių meras R.Ačas pamėgino viešai paaiškinti, kad STT pramanytais kaltinimais vykdo politinius užsakymus, nedelsiant ir pats sulaukė pareigūnų keršto – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neva neteisėtai savivaldybės išduoto statybos leidimo. Aišku, ir ši byla subliūško, bet perspėjimas, kad patylėtų, buvo pasiųstas ir merui.

Tai ne vienintelis atvejis, kai kyla įtarimų, ar STT tyrimai nenaudojami politiniais tikslais.

Prieš pusmetį teismas išteisino buvusį Seimo narį V.Matuzą. Šį buvusį įtakingą konservatorių STT taip pat prieš televizijos kameras vedžiojo surakintą antrankiais, marinavo areštinėje, o prokuroras prašė 5 metams jį pasiųsti už grotų.

Prieš pastaruosius savivaldos rinkimus buvo surengtos net kelių merų sulaikymo akcijos. Tik atrodo, jog rinkėjai jau liaunasi tikėję, kad STT medžioja korupcija susitepusius politikus.

Antraip sunku būtų paaiškinti, kodėl Birštono merė N.Dirginčienė ir Lazdijų meras A.Margelis buvo perrinkti į šį postą jau pirmajame rinkimų ture, nors anksčiau juos abu tampė STT.

Visagine mero rinkimus vėl laimėjo D.Štraupaitė, o prieš rinkimus ji ir areštinėje pasėdėjo, ir nuo pareigų buvo nušalinta.

Panašus ir Radviliškio mero A.Čepononio likimas. Jį STT įtarė korupcija dar 2011 metais, o savivaldybės taryba netrukus atleido iš mero pareigų. Nors bylos nagrinėjimas dar nebaigtas, rinkėjams tai nepadarė įspūdžio ir jie vėl rajono vadovu išrinko šį asmenį.

Abu pastarieji politikai, kaip ir naujausias įtariamasis Utenos meras A.Katinas, po rinkimų buvo nušalinti nuo pareigų, bet teismai neseniai jiems visiems leido grįžti į darbą nepaisydami dar tebevykdomo STT tyrimo.

Nors pastarųjų bylų baigtis kol kas neaiški, paskelbti teismų sprendimai siunčia rimtą perspėjimo signalą, kad STT užsimoja plačiai, sukelia didžiulę politinę sumaištį, laužo žmonių gyvenimus, bet realūs rezultatai būna labai menki, o tikros korupcijos užkardyti niekaip nepavyksta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: esminiai pokyčiai Vilniaus oro uoste