Turbūt ne itin linksmų žodžių. Ir ne vieną. Įsižeidęs dar ir skundą
valdžios įstaigai suraitytumėte.
Už prastos kokybės paslaugą – keliones autobusais ir troleibusais
stingdančiame šaltyje – įmonė „Susisiekimo paslaugos“ mėgino
atsiprašyti būtent tokia forma. Pigiais saldainiais ir birzgalu
vienkartiniame puodelyje.
Savo vardą saugantis prekybos centras už abejotinos kokybės prekę
pirkėjui paprastai siūlo komepsanciją. Sako, kai kas iš parduotuvės su
tortais ir maišeliais dešrų išeina.
Žinoma, tai lieka paslaptimi. Nes ir parduotuvė nenori skelbti, kad jos
lentynose gulėjo prastų, ir apdovanotas bei skriaudą pamiršęs pirkėjas
nepageidauja pasakoti, kad grįžo namo ne tuščiomis.
Aišku, niekas net nesapnuoja, kad stotelėse sušalusių keleivių
kontrolieriai lauktų su tortais. Tačiau vežėjai tegu bent nesityčioja,
nesiūlo keleiviams kaip benamiams sušilti arbata. Juk per šalčius kur
ji buvo dalijama nemokamai? Tik nakvynės namuose ir miesto transporto
stotelėse.
O per šalčius daugelyje troleibusų, o taip pat ir kai kurių autobusų
salonuose temperatūra buvo tokia pat kaip lauke. Jeigu minus 20
gatvėje, tai panašiai tiek ir troleibuso viduje.
Parduotuvės besibaigiančio vartojimo maisto produktus parduoda
taikydamos nuolaidą. Bet ir čia naivu tikėtis, kad vežėjai pasiūlys
nuolaidų už akivaizdžiai prastą paslaugą.
Daug nuo šalčio besigelbėjančių keleivių tvarkaraščiuose ieškojo, kada
važiuos žemagrindis troleibusas, kuris paprastai būna šiltesnis.
Tačiau paaiškėdavo, kad tuo maršrutu kursuoja vos vienas žemagrindis.
Vežėjai vėl skėsčiojo rankomis – daugiau tokių troleibusų nevažinės,
nes jų paprasčiausiai nėra.
Tad belikdavo kelionė 15 ar 18 metų gatvėmis tarškančkiu troleibusu
„Škoda“. O kas, jeigu keliavimo laikas 30 ar 45 minutės? Jeigu
keliaujate su vaikais?
Tik kodėl vežėjai neparodė paprasčiausio lankstumo ar tiesiog
žmoniškumo, jeigu transporto priemonių salonų jau neįmanoma sušildyti?
Kodėl per šalčius nebuvo atgaivinta įlipimo ir išlipimo per vienas duris
sistema?
Gerai, per priekines įleisti ir išleisti keleivius netinka, nes šals
vairuotojas. Tai kodėl niekas nepasiūlė varstyti tik galines, kitas
duris stotelėse paliekant uždarytas?
Vežėjų pasiteisinimai dėl šaltų salonų buvo tradiciniai. Esą visi jie
buvo šildomi tačiau rytais nespėdavo įšilti. Juk naktimis troleibusai
stovėdavo parkuose. Vėlgi naivu tikėtis, kad prieš išvykstant į
maršrutus juos kas pasirūpintų pašildyti.
Tiesa, autobusus naktimis šildė. Bet ne salonus, o variklius. Kad
rytais vairuotojams būtų lengviau juos paleisti. Varikliai svarbiau nei
keleiviai.
Tad įlipus į šalčiu dvelkiantį troleibusą ir žvelgiant į apledijusį
langą keleiviui beliko rankose spausti arbatos puodelį.
„Sostinė“