Turbūt ne itin linksmų žodžių. Ir ne vieną. Įsižeidęs dar ir skundą valdžios įstaigai suraitytumėte.
Už prastos kokybės paslaugą – keliones autobusais ir troleibusais stingdančiame šaltyje – įmonė „Susisiekimo paslaugos“ mėgino atsiprašyti būtent tokia forma. Pigiais saldainiais ir birzgalu vienkartiniame puodelyje.
Savo vardą saugantis prekybos centras už abejotinos kokybės prekę pirkėjui paprastai siūlo komepsanciją. Sako, kai kas iš parduotuvės su tortais ir maišeliais dešrų išeina.
Žinoma, tai lieka paslaptimi. Nes ir parduotuvė nenori skelbti, kad jos lentynose gulėjo prastų, ir apdovanotas bei skriaudą pamiršęs pirkėjas nepageidauja pasakoti, kad grįžo namo ne tuščiomis.
Aišku, niekas net nesapnuoja, kad stotelėse sušalusių keleivių kontrolieriai lauktų su tortais. Tačiau vežėjai tegu bent nesityčioja, nesiūlo keleiviams kaip benamiams sušilti arbata. Juk per šalčius kur ji buvo dalijama nemokamai? Tik nakvynės namuose ir miesto transporto stotelėse.
O per šalčius daugelyje troleibusų, o taip pat ir kai kurių autobusų salonuose temperatūra buvo tokia pat kaip lauke. Jeigu minus 20 gatvėje, tai panašiai tiek ir troleibuso viduje.
Parduotuvės besibaigiančio vartojimo maisto produktus parduoda taikydamos nuolaidą. Bet ir čia naivu tikėtis, kad vežėjai pasiūlys nuolaidų už akivaizdžiai prastą paslaugą.
Daug nuo šalčio besigelbėjančių keleivių tvarkaraščiuose ieškojo, kada važiuos žemagrindis troleibusas, kuris paprastai būna šiltesnis.
Tačiau paaiškėdavo, kad tuo maršrutu kursuoja vos vienas žemagrindis. Vežėjai vėl skėsčiojo rankomis – daugiau tokių troleibusų nevažinės, nes jų paprasčiausiai nėra.
Tad belikdavo kelionė 15 ar 18 metų gatvėmis tarškančkiu troleibusu „Škoda“. O kas, jeigu keliavimo laikas 30 ar 45 minutės? Jeigu keliaujate su vaikais?
Tik kodėl vežėjai neparodė paprasčiausio lankstumo ar tiesiog žmoniškumo, jeigu transporto priemonių salonų jau neįmanoma sušildyti? Kodėl per šalčius nebuvo atgaivinta įlipimo ir išlipimo per vienas duris sistema?
Gerai, per priekines įleisti ir išleisti keleivius netinka, nes šals vairuotojas. Tai kodėl niekas nepasiūlė varstyti tik galines, kitas duris stotelėse paliekant uždarytas?
Vežėjų pasiteisinimai dėl šaltų salonų buvo tradiciniai. Esą visi jie buvo šildomi tačiau rytais nespėdavo įšilti. Juk naktimis troleibusai stovėdavo parkuose. Vėlgi naivu tikėtis, kad prieš išvykstant į maršrutus juos kas pasirūpintų pašildyti.
Tiesa, autobusus naktimis šildė. Bet ne salonus, o variklius. Kad rytais vairuotojams būtų lengviau juos paleisti. Varikliai svarbiau nei keleiviai.
Tad įlipus į šalčiu dvelkiantį troleibusą ir žvelgiant į apledijusį langą keleiviui beliko rankose spausti arbatos puodelį.
„Sostinė“
