Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja
Ainora Kornelija Macevičienė trečiadienį iš Generalinės
prokuratūros gavo pranešimą, kad Lietuvos kriminalinės policijos
biuro Tarptautinių ryšių valdyba, vykdydama įtariamojo Igorio
Bolono, gimusio 1964 metais paiešką, iš Interpolo Ukrainos
nacionalinio biuro gavo pranešimą, jog vyras mirė prieš dvejus
metus – 2014 metų sausio 8 dieną.
Gavus pranešimą jo atžvilgiu byla nutraukta, BNS informavo
teismas.
I.Bolonas buvo sovietų Gynybos ministerijos 107-osios
motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko kuopos vadu.
Pirmasis posėdis Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje numatytas
sausio 27 dieną, į jį nekviečiami nei liudytojai, nei
nukentėjusieji.
Teismui perduota Sausio 13-osios byla yra didžiausia savo
apimtimi, kaltinamųjų skaičiumi nepriklausomos Lietuvos teismos
teismų istorijoje.
Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1
tūkst. Bylą sudaro 702 tomai dokumentų,daugiau kaip 60
tūkstančių lapų, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
Didelę dalį dokumentų įstatymų nustatyta tvarka prokuratūrai
teko versti į kaltinamiesiems suprantamą rusų kalbą.
Kaltinamiesiems atstovaus daugiau nei 40 advokatų.
Byloje yra 64 kaltinamieji, posėdyje dalyvaus tikriausiai tik du,
kiti bus teisiami už akių. Užsienyje gyvenantiems
kaltinamiesiems teismas per Teisingumo ministeriją išsiuntė
šaukimus. Teismas pažadėjo sustabdyti Europos arešto galiojimą,
jeigu kaltinamieji praneš, kad patys nuspręs atvykti į teismą
Vilniuje ir dalyvauti bylos nagrinėjime.
Teisėjos A.K.Macevičienės teigimu, jau pavyko įteikti
šaukimus kaltinamiesiems Maskvoje.
Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo
nusikaltimų pripažinti Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai,
tuo metu ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų
partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo
komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Teismų informacinė sistema „Liteko“ skelbia, kaltinimai
Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui
Golovatovui, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui
Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui
Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam
sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos
centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems
kaltinamiesiems.
Visi įtariamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą
ir Jurijų Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti
G.Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J.Melis
laikomas suimtas.
J.Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovo 12-osios vakarą,
Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus
kraštu. Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų
karininkas, gimęs 1968 metais, nuo 2010 metų dėl sveikatos buvo
išėjęs į pensiją. Prokurorai teigia, kad J. Melis sausio
13-ąją buvo tanke prie televizijos bokšto.
G.Ivanovas gyvena Vilniuje, įvykių metu jis buvo sovietų
Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų
artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku.
Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis yra
sakęs, kad prokurorai neturi pakankamai duomenų, jog atsakomybėn
patrauktų tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą
Gorbačiovą. Tyrimo metu jį buvo siekiama apklausti, bet Rusija
atsisakė suteikti teisinę pagalbą.
„Buvo siekiama apklausti liudytoju. Tai, kad M.Gorbačiovas
šitoje byloje nėra įtariamasis, nėra kaltinamasis, liudija tik
tai, kad, šią bylą tyrusių prokurorų nuomone, tų duomenų, kurie
mums buvo prieinami, kuriuos mes gavome esant tokiam bendradarbiavimui
su Rusija, tiesiog nepakanka“, – žurnalistams yra sakęs D.
Raulušaitis.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams
daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir
televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių
organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti
šeši asmenys – Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas
Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir
Jaroslavas Prokopovičius. S.Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.