Antradienį V.Landsbergio nebuvo Laisvės gynėjų rikiuotėje,
jis BNS patvirtino nebūsiąs ir Laisvės gynėjų susitikime, ir
iškilmingame Sausio 13-osios minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet
dalyvaudavo.
Seimo pirmininkė Loreta
Graužinienė gerbia Vytauto
Landsbergio sprendimą nedalyvauti Seimo renginiuose minint 25-ąsias
Sausio 13-osios metines, po to, kai Seimas atsisakė jam skirti per
šį minėjimą tradiciškai teikiamą Laisvės premiją.
L.Graužinienė antradienį tikino kvietusi buvusį
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką V.Landsbergį
per Laisvės gynėjų dienos iškilmingą minėjimą Seime skaityti
pranešimo, bet jis Seimo renginius aplenks.
„Aš su Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku
profesoriumi V.Landsbergiu kalbėjausi, kviečiau į minėjimą,
prašėme padaryti pranešimą, bet aš gerbiu ir suprantu
profesoriaus apsisprendimą ir džiaugiuosi, kad V.Landsbergis kaip
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas dalyvaus kituose
renginiuose, ir labai svarbu, kad jis galėtų susitikti ir susitiks
su tais žmonėmis, su kuriais jie kartu buvo tomis dienomis“, –
sakė parlamento vadovė.
„Tenka apgailestauti, ir ši nemaloni situacija, manau, neturi
apkartinti 25-mečio minėjimo“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Turime išreikšti pagarbą kiekvienam Lietuvos žmogui, kad kur
jis tuo metu buvo – viduje parlamente, prie durų, aikštėje, prie
Televizijos bokšto ar kitose vietose.
Kiekvienas Lietuvos pilietis
tuo metu kovojo, ir širdyje, ir dvasia, ir stiprybe. Tai yra tautos
stiprybė, todėl lenkiame galvas prieš visą tautą. Tai
(susidariusi situacija) neturi užgožti šitos labai reikšmingos
datos, kurią minime vardan visos tautos“, – pridūrė
L.Graužinienė.
V.Landsbergis sako neignoruojantis Sausio 13-osios paminėjimo –
jis nutarė dalyvauti renginiuose už Seimo ribų.
„Tai ne nuo manęs priklauso, nuo namo šeimininkų tai
priklauso“, – į klausimą, kodėl nedalyvauja Laisvės gynėjų
susitikime, atsakė V.Landsbergis.
Klausiamas, ar tokį sprendimą lėmė Seimo balsavimas, kai
parlamentas jam atsisakė skirti Laisvės premiją, buvęs faktinis
valstybės vadovas sakė, jog „tas sprendimas yra tik vienas
grandinėje dėl viso istorijos perrašymo ir laisvės kovos
niekinimo“.
„Aš būsiu visuose renginiuose“, – apie Sausio 13-osios
25-ųjų metinių minėjimą sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų garbės pirmininkas ir drauge patvirtino – tik už Seimo ribų.
„Aš manau, kad žmonės gali suprasti ir patys, o tiems, kurie
nesupranta, ką ten pasakysi“, – apie priežastis, dėl kurių
šiemet aplenks Seimą, trumpai atsakė pirmasis parlamento vadovas po
nepriklausomybės atkūrimo.
Seimas lapkričio pabaigoje daugiausia valdančiųjų balsais
atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą šiemetę
premiją skirti V.Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo
socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų
akcija.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji
teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų
dienos minėjimą. Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti
laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant
demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už
Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir
suverenitetą.
V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos
sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios Aktą, kuriuo atkurta Lietuvos
nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V.Landsbergio
vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino
valstybingumą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už
laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji
– Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui
Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos
katalikų bažnyčios kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui
Tamkevičiui, ketvirtoji – Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta
Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.