Rimantas mokėsi tuomečiame Kauno politechnikos instituto ketvirtame kurse, kai šalyje prasidėjo neramūs įvykiai.
Prie Vilniaus televizijos bokšto studentas lemtingąją naktį buvo su savo bičiuliais. Kulkos sunkiai sužalotas vaikinas buvo nugabentas į ligoninę, tačiau medikai buvo bejėgiai.
Marijampoliečiai gerbia žuvusio R.Juknevičiaus atminimą.
Jo vardu pavadino gatvę, prieš kelerius metus išleido knygą su prisiminimais apie Rimantą bei to meto įvykius sostinėje.
R.Juknevičius po mirties buvo apdovanotas I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Rimanto tėvai – Vanda ir Rimantas – Marijampolėje yra žinomi ir gerbiami žmonės, užauginę tris sūnus, vienas iš kurių paaukojo už laisvę savo gyvybę.
Sausio 13-ajai atminti miesto kraštotyros muziejaus „Saulėračio“ galerijoje buvo atidaryta fotografų Romo Linionio, Virgilijaus Usinavičiuas ir Zenono Nekrošiaus fotografijų paroda.
Nuotraukose užfiksuoti Lietuvą sukrėtę tragiški 1991-ųjų įvykiai, laisvės gynėjų nuotaikos ir emocijos.
Muziejaus dailininkas Artūras Kaminskas originaliai apipavidalino galerijos sienas, ant kurių buvo sukabintos nuotraukos.
„Fotografas, fiksuodamas istorinius įvykius, ribotai gali padėti žmogui, nes stengiasi ateičiai įamžinti svarbius momentus“, – sakė R.Linionis, sunkiomis Lietuvai dienomis buvęs Vilniuje.
„Ne vien ginklai lėmė, jog pasiekėme moralinę pergalę, o po to – laisvę“, – pabrėžė istorikas bei muziejininkas Jonas Gustaitis.
Jis įvertino svarbų žurnalistų vaidmenį, kai visam pasauliui grėsmės akivaizdoje buvo skleidžiama informacija apie įvykius Lietuvoje 1991-ųjų sausio dienomis.
Trečiadienį nuo Sūduvos gimnazijos, kurioje mokėsi R.Juknevičius, iki senųjų miesto kapinių bėgo būrys jaunimo, šią akciją skyręs Rimantui atminti.
Vienas iš bėgikų, marijampolietis Valdas Pileckas, prie R.Juknevičiaus kapo pastatė degantį fakelą: „Atnešėme Rimantui laisvės ugnį“.
Prie laisvės gynėjo kapo su gėlėmis ir žvakėmis šiemet atėjo didelis būrys moksleivių, vyresnės kartos miesto gyventojų bei Marijampolėje tarnybą atliekančių kariuomenės šauktinių.
