Antakalnio kapinėse pagerbtos Sausio 13-osios aukos

Antakalnio kapinėse pagerbtos Sausio 13-osios aukos. Šiame pagerbime dalyvavo ir šalies vadovai.

Ryte Seimo Kovo 11-osios Akto salėje buvo rengiamas iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Jame, be kitų, kalbą sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Po iškilmingo minėjimo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Aikštėje taip pat buvo rengiamas Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos iškilmingas paradas ir renginio dalyvių eitynės nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės Vilniuje.

Seime taip pat suplanuotas parlamento vadovybės ir Vyriausybės narių susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais bei nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos.

Vakare Šv.Mišios bus aukojamos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, o Vinco Kudirkos aikštėje į dangų pakils daugybė degančių laisvės žibintų.

Sausio 13-osios atminimo renginiai vyks ir kituose miestuose. Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai atiduos pagarbą Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Vėliau, vasario ir balandžio mėnesiais, nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.

Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Pagerbė ir užsienio vadovai

Gruzijos, Ukrainos ir Estijos Prezidentai pareiškė pagarbą 1991 metų sausio 13-osios įvykių aukoms ir visiems Lietuvos laisvės gynėjams.

„Gruzija atiduoda pagarbą herojams ir paaukojusiems gyvybę už laisvę, kaip didžiausią vertybę. Gruzinai ir lietuviai kovojo dėl nepriklausomybės bei valstybingumo vieningai. Mes vis dar esame kartu su savo draugais lietuviais kuriant šviesesnę ateitį ateinančioms kartoms“, – rašoma Gruzijos vadovo spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Prisimenant 1991 m. sausio 13-osios įvykius Vilniuje, Gruzijos sostinės Tbilisio televizijos bokštas bus apšviestas Lietuvos vėliavos spalvomis.

Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas savo oficialioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paragino prisiminti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.

„Šią dieną, prieš 25 metus, SSRS karinių dalinių puolimo metu žuvo 14 lietuvių, kurie gynė Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Prisiminkime tuos drąsius žmones, kurie tąkart išėjo ginti Lietuvos laisvės. Pagalvokime ir apie tai, kaip toli Baltijos šalys per tą ketvirtį amžiaus nuėjo – į demokratinių šalių bendruomenę, Europos Sąjungą ir NATO. Mūsų dabartis yra paminklas žuvusiesiems Vilniuje“, – rašoma Estijos vadovo pareiškime.

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka Prezidentei Daliai Grybauskaitei adresuotame laiške pareiškė „aukščiausią pagarbą“ Lietuvos tautai, kuri sukilo prieš sovietinę okupaciją ir nusprendė eiti laisvės keliu.

„Man labai malonu konstatuoti, kad tomis lemtingomis dienomis prie Lietuvos nepriklausomybės gynimo prisijungė ir ukrainiečiai“, – rašoma P. Porošenkos laiške, kurio kopiją Eltai perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ukrainos vadovas Lietuvai ir asmeniškai D. Grybauskaitei taip pat padėkojo už paramą Orumo revoliucijos metu ir dabartinėje kovoje už šalies teritorinį vientisumą.

„Esu įsitikinęs, kad bendri istoriniai iššūkiai lietuviams ir ukrainiečiams tik stiprina mūsų valstybių santykius. Bendromis pastangomis mes galėsime sukurti geresnę ateitį“, – rašoma P. Porošenkos laiške.