Du broliai – skirtingose barikadų pusėse 1991-ųjų sausį

Jurijus atvyko į Vilnių jau tada, kai kiekvienas Lietuvos gyventojas žinojo, kas ta Pskovo desantininkų divizija. Ukrainietis teigia iš karto supratęs, kieno pusėje norėtų būti ir nuėjo į parlamento pastatą, kur prisijungė prie ukrainiečių savanorių būrio.

Jei tomis dienomis sovietų armija būtų puolusi Seimą, du broliai būtų kovoję vienas prieš kitą skirtingose barikadų pusėse. Ši situacija J.Katričiaus nestebina: dabar Luhanske vienas prieš kitą kovoja nemažai brolių iš tos pačios šeimos.

Vis dėlto, jam tuomet atrodė svarbu pakelti vilniečių dvasią, todėl vakarais išėjęs iš Aukščiausios Tarybos pastato jis pasidabindavo kazokų kepure, užsiraitydavo ūsus ir taip Gedimino prospekte demonstruodavo, kad Lietuvos nepriklausomybę palaiko ir kazokai.

Jai Vilniuje ukrainiečių susirinko visas būrys – jie iškėlė ant barikadų vėliavą ir užrašė savo kalba „laisvė“.

Su broliu Jurijus Vilniuje taip ir nesusitiko – nenorėjo jam pakenkti. Susitiko daug vėliau.

Šiomis dienomis atvykęs į Vilnių paminėti Sausio 13-osios, jis noriai dalijosi prisiminimais. Pirmiausia jis prisimena Lietuvos prekybininkus, kurie gabendavo kavos ir dešrelių parlamento gynėjams. Juk jie rizikavo ne tik verslu, bet ir gyvybe!

Ukrainietį nustebino ir dujų vamzdžiai, kuriuos labai operatyviai iš gretimų namų nutiesė šildytis Aukščiausios Tarybos gynėjams.

O didžiausias įspūdis – vaikų sunešti žaislai, vaizduojantys ginklus ir kareivius. Jis nesupranta, kaip po to kareiviai iš viso galėjo dar kariauti – karys tikėjosi, kad ir sovietai sudės savo ginklus.

Su savanoriais parlamento gynėjais J.Katričius susipažino greitai. Netrukus suprato ir akivaizdžią tiesą – jei sovietų kariuomenė puls -- jokia gynyba neįmanoma. Tuo metu J.Katričius jau buvo tarnavęs Afganistane ir mokėjo kariauti.

Bet trauktis iš Aukščiausios Tarybos nebeleido sąžinė. „Tai – žmogaus pasirinkimas – būti žmogumi ar daržove. Puikiai supratau, kad jei puls – nebeišgyvensime. Bet nutariau likti iki galo“.

J.Katričius kariavo penkiuose karuose.

Vilniaus įvykius jis vadina revoliucija.

Prieš Vilnių jis jau buvo tarnavęs Afganistane, vėliau Dniestrėje, Serbijoje, Abchazijoje ir dabar -- Ukrainos kare. Turi pulkininko laipsnį, vadovavo Charkovo gynybai. Iki šiol didžiuodamasis pasakoja, kad Molotovo kokteilius išmoko gaminti būtent Lietuvoje.

„Mes, penkiasdešimtmečiai mokame kariauti. Geriau kariaukime mes, nei mūsų vaikai“, – sakė jis.