„Kadangi gyvename labai sudėtingoje aplinkoje, kiekvienas
tikras šios šalies pilietis, bent jau kiekvienas vyras turi būti
labai gerai parengtas galimiems netikėtumams ir gebėti efektyviai
priešintis bet kokiai agresijai. Su visa pagarba visiems Lietuvos
kariūnams, savanoriams ir kariams profesionalams, kurių kariniais
gebėjimais ir kompetencijomis nei kiek neabejoju, bet be visos
efektyviai priešintis galinčios visuomenės aktyvaus palaikymo jiems
atsilaikyti tikrai nebūtų lengva“, – savo kalboje sakė
A.Ramanavičius.
„Todėl manau, kad optimizuota karinė tarnyba turi būti
privaloma kiekvienam Lietuvos vyrui, o ne tik saujelei savanorių arba
„loterijos būdu“ atrinktų šauktinių“, – pabrėžė
profesorius, ir šis jo siūlymas istorinėje Kovo 11-sios salėje
buvo sutiktas plojimais.
Jis taip pat sakė, jog Lietuvai Sausio 13-toji nesibaigė nei
1991 metų sausį, nei rugsėjį, kai Lietuvą kaip nepriklausomą
valstybę pagaliau vėl pripažino dauguma pasaulio valstybių, nei
vėliau išėjus sovietų kariaunai, nei įstojus Europos Sąjungą ar
netgi į NATO.
„Be jokios abejonės, įvairūs išbandymai mūsų valstybės
vis dar laukia ir ateityje. Ir todėl labai skaudu girdėti kai kurių
aukštų pareigūnų naivius pasisakymus: „Na, jei kas, mus apgins
NATO, patiems čia labai persistengti neverta, pailsėkim,
pažiūrėkim ir panašiai“. Iš daugkartinės asmeninės patirties
labai gerai žinau, kaip yra sunku apginti netgi žmogų, kuris pats
nerodo jokio ryžto ir valios pasipriešinti smurtui ir prievartai, o
ką jau bekalbėti apie valstybę. Todėl nereikia turėti
iliuzijų, jeigu nesiginsime patys, tai mūsų tikrai niekas niekada
neapgins“, – kalbėjo A.Ramanavičius.
„Istorijos ratas nenumaldomai sukasi: keičiasi technologijos,
sąlygos ir aplinka, bet visada išlieka pastovūs valstybės ir
tautos pagrindiniai egzistavimo ir išlikimo principai. Kai
valstybėje ar bet kokioje bendruomenėje nebelieka pakankamai valios
ir ryžto saugotis ir gintis nuo agresijos, tada ji neišvengiamai
tampa pasmerkta vergovei arba netgi visiškai pašalinama iš
tolimesnės pasaulio raidos“, – reziumavo profesorius.
Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje Lietuva laikinai
grąžino šauktinių tarnybą. Šauktinių grąžinimą valstybės ir
kariuomenės vadovai argumentuoja būtinybe užpildyti
kariuomenės dalinius ir parengti rezervą išaugus
Rusijos grėsmei. Valstybės gynimo taryba pasiūlė šaukimą
grąžinti penkeriems metams, bet jau yra iškelta iniciatyva
šaukimą pratęsti – tam pritaria prezidentė Dalia Grybauskaitė,
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos kariuomenės vadas
generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius laikosi pozicijos, kad
šauktiniai Lietuvos kariuomenei reikalingi tuomet, kai ima trūkti
profesionalių karių, tam pritaria ir krašto apsaugos ministras
Juozas Olekas.