Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad minint 25-ąsias
1991-ųjų sausio įvykių metines, Lietuvos diplomatinės atstovybės
užsienyje kvietė lietuvius ir Lietuvos draugus kartu pagerbti Sausio
13-osios aukų atminimą. Renginiuose tragiškos nakties kovų
dalyviai dalijosi prisiminimais, organizuotos filmų peržiūros,
nuotraukų parodos, socialinės ir pilietinės akcijos.
Lietuvos ambasada Japonijoje Laisvės gynėjų dieną minėjo
drauge su Japonijos Vyriausybės ir vietos valdžios atstovais,
visuomenės ir kultūros, nevyriausybinių organizacijų nariais,
žurnalistais, Tokijuje reziduojančiais Baltijos jūros valstybių ir
kitų šalių diplomatais. Ambasados svečiams pristatyta Lietuvos
Laisvės kovų ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo istorija.
Prisiminimais pasidalijo ir buvęs Kudži miesto meras Yoshiaki Kuji
(Jošiaki Kudži), kuris iš karto po sausio žudynių nusiuntė
protesto laišką tuometiniam SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui.
Ambasados svečių dėmesio taip pat sulaukė Jono Ohmano
ir Jono Saboliaus filmas „Laisvės trajektorijos“.
Sausio 13-tosios išvakarėse Lietuvos ambasada Rusijoje kvietė
svečius į atminimo vakarą, kurio metu buvo diskutuojama apie
pirmąsias palaikymo akcijas, kurias organizavo Maskvos gyventojai.
Renginio svečiai galėjo apžiūrėti to meto nuotraukas, vyko
diskusija su Sausio 13-osios įvykių liudininkais. Laisvės kovų
aukų atminimas pagerbtas ir Sankt Peterburge. Ten esančio konsulato
pastatas buvo apšviestas trispalviais prožektoriais, o gatvėje
priešais jį visą naktį degė Gediminaičių stulpų simbolį
atkartojančios žvakutės.
Minint Laisvės kovų 25-metį, Lietuvos ambasadorius Jerevane
Erikas Petrikas tiesioginėje rytmetinėje Armėnijos valstybinės
televizijos laidoje papasakojo apie 1991 metų sausio įvykių svarbą
Lietuvai. Lietuvos ambasados Jerevane languose dešimčiai minučių
buvo uždegtos atminties žvakutės, kurios priminė žuvusius.
Lietuvos ambasada Gruzijoje Laisvės gynėjų dieną mini
renginiais Tbilisyje. Ambasadorius Giedrius Puodžiūnas kartu su
Gruzijos parlamento pirmininku Davidu Usupašviliu padėjo vainiką
prie Balandžio 9-osios memorialo, skirto 1989 metų Tbilisio
žudynių aukoms atminti. Gruzijos nacionalinėje bibliotekoje
trečiadienį taip pat surengta diskusija „25 metai Lietuvos
nepriklausomybės gynimui“, kurios metu Gruzijos parlamento nariai,
politologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, diplomatinio
korpuso nariai, studentai dalijosi atsiminimais apie Gruzijos
pasipriešinimo įvykius 1989 metais ir 1991 metų sausį Lietuvoje,
diskutuoja apie nepriklausomybės metus, abiejų šalių patirtį bei
ateities iššūkius. Diskusijos metu taip pat buvo pristatyta Vytauto
Daraškevičiaus fotografijų, įamžinusių sausio įvykius, paroda.
Vakare Tbilisio Televizijos bokštas nušvis Lietuvos trispalvės
spalvomis, o per valstybinį Gruzijos naujienų kanalą bus rodomas
filmas „Laisvės trajektorijos“.
Apie pusšimtis žmonių antradienį vakare susirinko Rygos
centre, ant Bastėjos kalno, kad pagerbtų prieš 25 metus žuvusius
ir likusius gyvus Laisvės gynėjus. Renginio dalyviai uždegė
žvakes ir sudėjo jas į Gedimino stulpų simbolį, susirinkusieji
taip pat giedojo Lietuvos ir Latvijos himnus.
Estijos parlamente Riigikogu atidaryta Lietuvos fotografo Vytauto
Daraškevičiaus paroda „Į Laisvę. 1988–1991 m.“. Atidaryme
dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Estijos parlamento pirmininkas
Eikis Nestoras. Lietuvos Laisvės gynėjų diena Taline taip pat
minima Estijos Liaudies fronto muziejuje režisierės Giedrės
Žickytės dokumentinio filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“
peržiūra ir lietuvių bendruomenės iniciatyva surengtomis
šventomis mišiomis žuvusiems per Sausio 13-ąją atminti.
Lietuvos ambasadoje Prahoje tragiškų Sausio 13-osios įvykių
25-osios metinės paminėtos Jono Meko filmo „Lietuva ir Sovietų
Sąjungos žlugimas“ ištraukos peržiūra, neužmirštuolių pieva
ambasados kieme, iš žvakučių išdėliotais Gediminaičių stulpais
bei simboliniu Laisvės laužu. Neužmirštuoles karpė lituanistinės
mokyklos „Debesynas“ vaikai, tėvai ir mokytojai, simboliškai
prisijungdami prie Laisvės gynėjų dienos minėjimo akcijų
Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Lietuvos ambasadoje Varšuvoje buvo rodomas islandų režisieriaus
Olafuro Rognvaldssono 2015 metais sukurtas
dokumentinis filmas „Tie, kurie išdrįsta“, kuriame kalbama apie
tuometinių Danijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrų
pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Po filmo išgyvenimais
ir atsiminimais apie istorinius įvykius dalijosi juose dalyvavę
Lenkijos žurnalistė Maria Przełomiec ir
politikas Henrykas Wujecas. Vakaro metu atidaryta
Sausio 13-osios įvykius įamžinanti Romualdo Požerskio fotografijų
paroda „Lietuva 1988–1993“.
Osle surengtame minėjime pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos
nepriklausomybę atminimas, skambėjo Norvegijos sostinėje
gyvenančių lietuvių atliekami muzikos kūriniai. Į renginį
atvykęs Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ vadovas Ignas
Rusilas pristatė susirinkusiesiems projektą „Misija Sibiras“,
pasidalijo įspūdžiais iš pastarosios jaunimo ekspedicijos į
lietuvių tremties vietas.
Sausio įvykiai buvo paminėti ir už Atlanto. Lietuvos ambasada
Jungtinėse Valstijose organizavo socialinę akciją „Būkime
kartu“, kurios metu uždegė iš žvakučių sudėliotą žodį
„Laisvė“. Akcijos dalyviai sugiedojo Tautišką giesmę ir kartu
su akcijoje dalyvavusiu monsinjoru Rolandu Makricku sukalbėjo maldą
už žuvusius Laisvės gynėjus.
Generaliniame konsulate Čikagoje atidaryta fotografo Jono Kuprio
nuotraukų paroda, skirta Lietuvos Laisvės kovoms atminti. Parodoje
įamžintas nuolatinis išeivijos lietuvių įsipareigojimas ginti
Lietuvos nepriklausomybę.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena,
pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų
kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos
valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies
nepriklausomybę nuo SSRS.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos
radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių
žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo
Seimo pastato.