Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad minint 25-ąsias 1991-ųjų sausio įvykių metines, Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje kvietė lietuvius ir Lietuvos draugus kartu pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą. Renginiuose tragiškos nakties kovų dalyviai dalijosi prisiminimais, organizuotos filmų peržiūros, nuotraukų parodos, socialinės ir pilietinės akcijos.
Lietuvos ambasada Japonijoje Laisvės gynėjų dieną minėjo drauge su Japonijos Vyriausybės ir vietos valdžios atstovais, visuomenės ir kultūros, nevyriausybinių organizacijų nariais, žurnalistais, Tokijuje reziduojančiais Baltijos jūros valstybių ir kitų šalių diplomatais. Ambasados svečiams pristatyta Lietuvos Laisvės kovų ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo istorija. Prisiminimais pasidalijo ir buvęs Kudži miesto meras Yoshiaki Kuji (Jošiaki Kudži), kuris iš karto po sausio žudynių nusiuntė protesto laišką tuometiniam SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui. Ambasados svečių dėmesio taip pat sulaukė Jono Ohmano ir Jono Saboliaus filmas „Laisvės trajektorijos“.
Sausio 13-tosios išvakarėse Lietuvos ambasada Rusijoje kvietė svečius į atminimo vakarą, kurio metu buvo diskutuojama apie pirmąsias palaikymo akcijas, kurias organizavo Maskvos gyventojai. Renginio svečiai galėjo apžiūrėti to meto nuotraukas, vyko diskusija su Sausio 13-osios įvykių liudininkais. Laisvės kovų aukų atminimas pagerbtas ir Sankt Peterburge. Ten esančio konsulato pastatas buvo apšviestas trispalviais prožektoriais, o gatvėje priešais jį visą naktį degė Gediminaičių stulpų simbolį atkartojančios žvakutės.
Minint Laisvės kovų 25-metį, Lietuvos ambasadorius Jerevane Erikas Petrikas tiesioginėje rytmetinėje Armėnijos valstybinės televizijos laidoje papasakojo apie 1991 metų sausio įvykių svarbą Lietuvai. Lietuvos ambasados Jerevane languose dešimčiai minučių buvo uždegtos atminties žvakutės, kurios priminė žuvusius.
Lietuvos ambasada Gruzijoje Laisvės gynėjų dieną mini renginiais Tbilisyje. Ambasadorius Giedrius Puodžiūnas kartu su Gruzijos parlamento pirmininku Davidu Usupašviliu padėjo vainiką prie Balandžio 9-osios memorialo, skirto 1989 metų Tbilisio žudynių aukoms atminti. Gruzijos nacionalinėje bibliotekoje trečiadienį taip pat surengta diskusija „25 metai Lietuvos nepriklausomybės gynimui“, kurios metu Gruzijos parlamento nariai, politologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, diplomatinio korpuso nariai, studentai dalijosi atsiminimais apie Gruzijos pasipriešinimo įvykius 1989 metais ir 1991 metų sausį Lietuvoje, diskutuoja apie nepriklausomybės metus, abiejų šalių patirtį bei ateities iššūkius. Diskusijos metu taip pat buvo pristatyta Vytauto Daraškevičiaus fotografijų, įamžinusių sausio įvykius, paroda. Vakare Tbilisio Televizijos bokštas nušvis Lietuvos trispalvės spalvomis, o per valstybinį Gruzijos naujienų kanalą bus rodomas filmas „Laisvės trajektorijos“.
Apie pusšimtis žmonių antradienį vakare susirinko Rygos centre, ant Bastėjos kalno, kad pagerbtų prieš 25 metus žuvusius ir likusius gyvus Laisvės gynėjus. Renginio dalyviai uždegė žvakes ir sudėjo jas į Gedimino stulpų simbolį, susirinkusieji taip pat giedojo Lietuvos ir Latvijos himnus.
Estijos parlamente Riigikogu atidaryta Lietuvos fotografo Vytauto Daraškevičiaus paroda „Į Laisvę. 1988–1991 m.“. Atidaryme dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Estijos parlamento pirmininkas Eikis Nestoras. Lietuvos Laisvės gynėjų diena Taline taip pat minima Estijos Liaudies fronto muziejuje režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra ir lietuvių bendruomenės iniciatyva surengtomis šventomis mišiomis žuvusiems per Sausio 13-ąją atminti.
Lietuvos ambasadoje Prahoje tragiškų Sausio 13-osios įvykių 25-osios metinės paminėtos Jono Meko filmo „Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas“ ištraukos peržiūra, neužmirštuolių pieva ambasados kieme, iš žvakučių išdėliotais Gediminaičių stulpais bei simboliniu Laisvės laužu. Neužmirštuoles karpė lituanistinės mokyklos „Debesynas“ vaikai, tėvai ir mokytojai, simboliškai prisijungdami prie Laisvės gynėjų dienos minėjimo akcijų Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Lietuvos ambasadoje Varšuvoje buvo rodomas islandų režisieriaus Olafuro Rognvaldssono 2015 metais sukurtas dokumentinis filmas „Tie, kurie išdrįsta“, kuriame kalbama apie tuometinių Danijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrų pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Po filmo išgyvenimais ir atsiminimais apie istorinius įvykius dalijosi juose dalyvavę Lenkijos žurnalistė Maria Przełomiec ir politikas Henrykas Wujecas. Vakaro metu atidaryta Sausio 13-osios įvykius įamžinanti Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Lietuva 1988–1993“.
Osle surengtame minėjime pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimas, skambėjo Norvegijos sostinėje gyvenančių lietuvių atliekami muzikos kūriniai. Į renginį atvykęs Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ vadovas Ignas Rusilas pristatė susirinkusiesiems projektą „Misija Sibiras“, pasidalijo įspūdžiais iš pastarosios jaunimo ekspedicijos į lietuvių tremties vietas.
Sausio įvykiai buvo paminėti ir už Atlanto. Lietuvos ambasada Jungtinėse Valstijose organizavo socialinę akciją „Būkime kartu“, kurios metu uždegė iš žvakučių sudėliotą žodį „Laisvė“. Akcijos dalyviai sugiedojo Tautišką giesmę ir kartu su akcijoje dalyvavusiu monsinjoru Rolandu Makricku sukalbėjo maldą už žuvusius Laisvės gynėjus.
Generaliniame konsulate Čikagoje atidaryta fotografo Jono Kuprio nuotraukų paroda, skirta Lietuvos Laisvės kovoms atminti. Parodoje įamžintas nuolatinis išeivijos lietuvių įsipareigojimas ginti Lietuvos nepriklausomybę.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
