Kaip BNS informavo STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas,
tarnyba, reaguodama tiek į viešą, tiek į STT turimą informaciją
apie galbūt neskaidriai skirstomas lėšas keliams savivaldybėje,
atliko korupcijos rizikos analizę savivaldybėje.
STT pareigūnai nustatė, kad seniūnai, teikdami paraiškas
Vilniaus rajono savivaldybei dėl finansavimo keliams prižiūrėti ir
remontuoti, nedetalizuoja priežasčių, kodėl jie siūlo
savivaldybėms finansuoti būtent šių kelių ir gatvių tvarkymą.
STT vertinimu, siekiant užtikrinti lėšų administravimo
skaidrumą svarbu nustatyti seniūnų paraiškų turinio reikalavimus
ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės seniūnus periodiškai
teikti savivaldybei apibendrintą informaciją apie visus vietinės
reikšmės kelius ir gatves, jų techninę būklę, jos pokyčius ir
lėšų poreikį.
Korupcijos riziką, tarnybos nuomone, didina ir rajono
savivaldybėje įtvirtinta galimybė priimti skirtingus sprendimus
dėl savivaldybės finansavimo įnašo procentinio dydžio nustatymo,
jei dalį išlaidų sutiktų padengti pats gyventojas, kuriam kelio
tvarkymas, priežiūra ar remontas yra aktualus. Tiesa, pažymima, kad
savivaldybės pateiktais duomenimis, visais atvejais savivaldybės
skirtas indėlis tvarkant kelius buvo 50 procentų.
Pareigūnai taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus rajono
savivaldybė neužtikrina, jog viešuosius tokio pobūdžio paslaugų
pirkimus inicijuotų vieni, o vykdytų kiti asmenys. Inicijavimo ir
vykdymo funkcijų atskyrimas vykdant viešuosius pirkimus sumažintų
korupcijos riziką šioje srityje.
STT pasigedo ir informacijos apie projektus, kuriems atsisakyta
skirti finansavimą, įžvelgė korupcijos riziką ir dėl to, jog
viešieji konkursai skelbiami dėl darbų įkainių, o ne konkrečių
darbų pirkimo.
Savivaldybės prašoma ne vėliau per tris mėnesius pateikti savo
reakciją į STT siūlymus.
Tarnybos duomenimis, pernai iš Kelių priežiūros ir plėtros
programos rajono keliams skirta apie 3,5 mln. eurų.