„Šiandien yra didžiosios pergalės, aplaistytos krauju ir
ašaromis, bet vis dėl to pergalės prieš baisų priešą diena“,
– atsiimdamas apdovanojimą sakė V.Landsbergis. Atminimo ženklą
V.Landsbergiui įteikė Medininkų tragedijos liudininkas pastorius
Tomas Šernas. Įteikus apdovanojimą susirinkusi minia V.Landsbergui
sugiedojo „Ilgiausių metų“.
„Kad mes suprastumėm, ir kad jauni žmonės suprastų, reikia
dažniau pasakyti, kas yra laisvė. O tai yra ir labai konkretūs
dalykai. Aš kalbėjau su moksleiviais, vienu keturiolikmečiu
televizijoje, jo klausiau – tu norėtum, kad mokykloje būtų liepiama
kalbėti, ką galvoji apie Lietuvą ar apie kitą valstybę, jos
vadus, o jei kalbėsi ne taip, gausi blogą pažymį arba tavo tėvai
bus nubausti, kad blogai auklėja vaiką? Tokio amžiaus vaikams tai
yra nebesuprantama, o tai ir yra laisvė“, – savo kalboje renginyje
sakė V.Landsbergis.
Apdovanojimas, anot sumanytojų, pakeis Seimo V.Landsbergiui
neskirtą Laisvės premiją. Renginyje perskaičius apie Seimo
sprendimą neskirti šiemetinės Laisvės premijos V.Landsbergiui,
susirinkę žmonės tai sutiko šūkiais „Gėda!“.
Naujo apdovanojimo įsteigimą inicijavo per 20 visuomeninių
patriotinių organizacijų. Prie jų kvietimo prisidėjo ir
piliečiai, paaukoję lėšų tokiam ženklui parengti. Ceremonijoje
netoli Seimo, prie paminklo „Žinia“, dalyvavo apie 300 žmonių.
Ceremonijoje gėles prie paminklo padėjo Lietuvos kariuomenės
Garbės sargybos kuopos kariai, dalyvavo kariuomenės vadas generolas
leitenantas Vytautas Jonas Žukas, krašto apsaugos ministras
socialdemokratas Juozas Olekas.
Pasisakydamas renginyje V.Landsbergis taip pat pabrėžė, kad su
savo laivės kovos žygiu, taip pat ir Sausio 13-ąją atsilaikydama
prieš sovietų agresiją, Lietuva prisidėjo, kad pasaulis
pasikeistų, nors kai kuriose buvusios Sovietų sąjungos šalyse po
įvykių Lietuvoje iškilusios demokratinės jėgos ir nusilpo.
„Pasaulis pasikeitė, ir tai yra Lietuvos įnašas į Europos ir
pasaulio istoriją. Kad mes čia susirinkome, supraskime didelius
dalykus, ne tik kaip spauda turbūt pranešinės, kad čia buvo
kalbama apie vieno ar kito žmogaus asmeninius nuopelnus. Čia yra
didysis Lietuvos žygis, ir tą supraskime ir tą žinią neškime
pasauliui“, – kalbėjo pirmasis faktinis Lietuvos vadovas šaliai
atkūrus nepriklausomybę. Kiek vėliau trečiadienį V.Landsbergis
pagerbė sausio 13 – osios aukas sostinės Antakalnio kapinėse.
Seimas lapkričio pabaigoje daugiausiai valdančiųjų balsais
atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą šiemetinę
premiją skirti buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo
pirmininkui V.Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo
socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų
akcija.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji
teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų
dienos minėjimą. Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti
pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant
demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už
Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir
suverenitetą.
V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos
sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos
nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V.Landsbergio
vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino
valstybingumą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už
laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji
– Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui
Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos
Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui
Tamkevičiui, ketvirtoji – Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta
Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.