Viena po kitos pasigirdusios žinios apie prastai šildomuose ar visai nešildomuose būstuose gyvenančius žmones seniūnijų darbuotojus paskatino imtis priemonių, kad užkirstų kelią galimoms nelaimėms.
Apsilankius tokių kauniečių namuose prieš akis stoja rašytojo Jacko Londono herojai – Aliaską apgyvendinę pirmeiviai, besigrūmę su speigo kaustoma aplinka.
Nesušalti žmonės mėgina daug prisirengdami, lįsdami po apklotais, naudodami elektrinius šildytuvus, dujas, pačių sukonstruotas krosneles, vadinamąsias „buržuikas“.
Reidų metu paaiškėjo, jog vieni gyventojai mažai šildosi, nes neturi pakankamai malkų, kiti kūrenti būstų negali dėl seniai nevalytų kaminų ar sugriuvusių krosnių, treti įsiskolinę už elektrą.
Sulaukė Trijų Karalių dovanos
Aleksote, Erdvės gatvėje, sename mediniame name, 23 kvadratinių metrų bute, gyvenanti 79 metų Vladzė Batutienė sulaukė malonaus vizito ir tikros Trijų Karalių dovanos. Lankydami sušalėlius Aleksoto seniūnijos seniūnė Liukrecija Navickienė ir socialiniai darbuotojai vienišai moteriai atvežė ne tik šildyklę, šiltų drabužių, kojinių ir batų.
Senolę labiausiai pradžiugino žinia, jog padengta 423 eurus siekusi jos skola už elektrą, ir ši pagaliau įjungta.
„Seniūnijos puslapyje paskelbėme, kad vieniša mūsų mikrorajone gyvenanti senolė vargsta ir šąla dėl to, kad neturi pinigų sumokėti už elektrą. Apie tai sužinojome iš moters kaimynų.
Sulaukėme būrio geradarių – pavienių asmenų ir įmonių, kurie šiai močiutei paaukojo pinigų. Trečdalį sumos surinko Aleksoto bendruomenės centro moterų sveikatingumo klubas. Sumokėjome V.Batutienės įsiskolinimą, todėl moters name vėl yra elektra“, – kalbėjo L.Navickienė.
Senolę gelbėjo dujinė viryklė
V.Batutienė be elektros gyveno beveik porą mėnesių. Praėjusį rudenį atvėsus orams medinį būstą moteris pradėjo šildyti elektriniu radiatoriumi, nes krosnis sugedusi, o šildymo sistemos vamzdžiai susprogę.
Dėl kone nuolat įjungto radiatoriaus sunaudotos elektros kiekis ir mokesčiai smarkiai išaugo.
„Mokesčių knygelėje matyti, jog vis mokėjau už elektrą. Tačiau pasirodė, jog įmokų sumos buvo per mažos, todėl ir išjungė. Iš savo 200 eurų per mėnesį pensijos sumokėti už patarnavimus, nusipirkti maisto ir vaistų neišgaliu“, – kalbėjo vieniša senolė.
Kai buvo atjungta elektra, V.Batutienė ėmė šildytis vis dažniau įjungdama dujinę viryklę. Kaunietė sakė, kad namuose tvyrantis stiprus dujų kvapas jos neerzino. Spaudžiant šalčiams dujų liepsna tapo vieninteliu išsigelbėjimu.
Anūkės išvyko į Airiją
Šildant dujomis temperatūra ne itin sandariame kaunietės būste pakildavo vos per 10 laipsnių.
Per du mėnesius suma, kurią V.Batutienė turi sumokėti dujas tiekiančiai tarnybai, auga lyg ant mielių. Moteris keliasdešimt eurų šį mėnesį jau sumokėjo, tačiau per 60 eurų ji dar skolinga. Juos tikisi sumokėti per kelis mėnesius.
Senolė net neįsivaizduoja, ką būtų dariusi, jeigu jai nebūtų įjungta elektra ir tuo pat metu dėl įsiskolinimų būtų atjungtas dujų tiekimas.
„Esu dėkinga, bet jaučiuosi nejaukiai. Kokios geros širdies turi būti žmonės, kad jie nepagailėtų pinigų visai nepažįstamos senučiukės skoloms padengti“, – graudinosi V.Batutienė.
Dienas vienumoje leidžiančiai moteriai draugiją palaiko tik jos šuo. Svetimų žmonių namuose keturkojis nemėgsta, juos aploja, todėl išgirdusi durų skambutį moteris augintinį uždaro vonioje. Kaunietė turi dvi anūkes, kurios šiuo metu su šeimomis gyvena Airijoje, todėl senelės nelanko. Senolei padeda kaimynė. Ją kartais aplanko socialiniai darbuotojai. Tačiau moteris tikino, kol vaikšto, nuolatinės svetimų žmonių priežiūros ji nereikalauja.
Krosnies nespėja kūrenti
Pravėrus Veiverių gatvėje stūksančio seno medinio namo, kuriame gyvena 82 metų Genovaitė Petravičiūtė, duris iš karto paaiškėjo, jog nusivilkti kailinių čia tikrai nereikės.
Kiauromis sienomis ir langais būsto šeimininkė per šalčius nespėja šildyti malkomis kūrenama krosnimi. Nors kambaryje labai šalta, moteris priversta taupyti malkas. Ji nuolat būna storai prisirengusi, daug laiko leidžia po antklode.
Sunkiai įsivaizduojamomis sąlygomis šaltame name be jokių patogumų gyvenanti ne itin stiprios sveikatos pensininkė neslėpė, kad šiltuoju metų laiku ji naudojasi lauke esančia išviete.
Spaudžiant šalčiui moteris iš namų bijo iškišti nosį. Be to, lauke slidu, todėl gamtiniams reikalams atlikti G.Petravičiūtė atsinešė kibirą.
Slaugos įstaigos nenori
Kaunietė tvirtino ne vienus metus visų tarnybų ir net miesto mero prašanti, kad šis būstas būtų paimtas valstybės, o jai suteiktas kad ir nedidelis butas, bet su patogumais.
„Bėda ta, kad prieš daugelį metų šį būstą išsipirkau, ir dabar jis yra ne valstybės, o mano nuosavybė. Kaimynai, kurie to nepadarė, jau seniai iš čia iškelti į geresnius butus, o aš turiu čia šalti“, – guodėsi kaunietė.
G.Petravičiūtę lankantys socialiniai darbuotojai, kurie ją aprūpina vaistais ir maistu, priežiūros reikalingai senolei siūlo žiemą apsistoti slaugos įstaigoje arba senelių namuose. Tai padaryti, bent per šalčius, siūlė ir seniūnijos darbuotojai, tačiau moteris atsisakė.
„Prievarta išvežti žmogaus negalime. Tačiau matant, kaip moteris šąla ir vargsta, spaudžia širdį. Kadangi turi privačią valdą, jai suteikti socialinio ar kito būsto negalime“, – kalbėjo L.Navickienė.
Seniūnijos atstovai senolei taip pat nuvežė geradarių paramos – šiltų drabužių ir skanėstų.
Lovoje – su striuke ir kepure
Alšėnų gatvės gyventoja 66 metų Kazimiera Ruseckienė šiuo metu nuo šalčio gelbėjasi Moterų nakvynės namuose. Juose neseniai sunkią ligą išgyvenusi kaunietė atsidūrė iš karto po seniūnijos atstovų reido.
Apsilankius šios moters namuose termometro stulpelis vos buvo pakilęs aukščiau nulio laipsnių. K.Ruseckienė gulėjo lovoje apsivilkusi striukę ir užsidėjusi kepurę, moteris tirtėjo iš šalčio.
„Namo dalyje, kurioje gyvenu, stovi krosnis, bet ji skylėta, apgriuvusi, todėl pakurti jos negaliu. Šildausi elektriniu radiatoriumi, bet pro kiauras sienas ir langus šiluma greitai išeina“, – kalbėjo sušalėlė.
Kaunietė užaugino dvi dukteris, tačiau jos motina nesirūpina. Pagalbos rankos K.Ruseckienei neištiesia ir kiti giminaičiai. Apie tai, kad ji šąla, pranešė kaimynai.
Moteris gyvena kone avarinės būklės būste su daliniais patogumais. Jos tualetas taip pat lauke.
„Šiai moteriai anksčiau ne kartą buvo siūlyta įvairi pagalba, tačiau ji atsisakė bet kokių paslaugų, išskyrus maltiečių atvežamos sriubos.
Tai pirmas kartas, kai pensininkė sutiko priimti pagalbą ir laikinai pagyventi Moterų nakvynės namuose“, – sakė L.Navickienė.
Gelbėjasi savadarbiais įrenginiais
Bronius Girdauskas
Žaliakalnio seniūnas
„Žaliakalnyje netrūksta būstų, kuriuose gyvena daugybė socialinės paramos reikalingų ir vienišų žmonių.
Kad jie nesušaltų, pradėjome rūpintis dar rudenį. Daugelį raginome vėsiausiu metų laiku ieškoti laikinos pastogės pas giminaičius, slaugos ar globos įstaigose. Netrūko tokių, kurie taip ir padarė. Kitų ryžtis tokiems veiksmams įkalbinti nepavyksta.
Žiemai prasidėjus esame gavę pranešimų apie šąlančius žmones. Sužinojome, kad viena J.Mateikos gatvės šeima su vaikais neturi pinigų kurui ir maistui. Atsirado geradarių, kurie šeimai padovanojo malkų, šaldytuvą, maisto. Kita šeima P.Višinskio gatvėje gavo paramą apgriuvusiai krosniai ir šildymo sistemai susitvarkyti.
Rengdami reidus po rizikos grupei priklausančių ar be artimųjų likusių žmonių būstus matome, kad nuo šalčio jie gelbėjasi elektriniais šildytuvais, pačių sukonstruotomis „buržuikomis“.
Dalyje tokių būstų su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais įrengėme priešgaisrinės apsaugos sistemas. Jos užkirstų kelią nelaimėms, kai žmonės miega.
Tokių, kurie gyventų visiškai nešildomuose būstuose, šįmet neradome. Pernai tokių sušalėlių buvo daugiau.“
Šaltis smogė ir benamiams, ir girtuokliams
Šaltis šią savaitę smogė ir benamiams, ir svaigalų viešose vietose padauginusiems kauniečiams. Vieną šalčiausių naktų – nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio ryto Kauno greitosios medicinos pagalbos darbuotojai į gydymo įstaigas pristatė 12 šalčio ir alkoholio aukų – du benamius ir dešimt neblaivių vyrų.
Jeigu spiginant šalčiui neabejingi praeiviai ir vairuotojai nebūtų laiku iškvietę medikų, sušalę vyriškiai galėjo mirti.
Neasocialūs, bet smarkiai įkaušę 20–40 metų vyrai buvo aptikti įvairiuose miesto rajonuose – Centre, Aleksote, Vilijampolėje. Jie nušalo įvairias kūno vietas: rankas, veidą ir kojas.
Vieno benamio temperatūra buvo nukritusi iki 26 laipsnių, jis skubiai pristatytas į Kauno klinikas.
Iš nešildomų namų teko paimti vaikus
Vienišus senolius ir socialinių įgūdžių stokojančias šeimas šią savaitę lankė ir Kauno rajono seniūnai su socialiniais darbuotojais.
Buvo siekiama išsiaiškinti, ar užėjus šalčiams reikia pagalbos, ar tinkamai prižiūrėti vaikai.
Domeikavos seniūnijoje vienoje šeimoje nešildomuose namuose buvo rasti apleisti, nepavalgę mažamečiai. Motinai nustatytas 1,69 promilės girtumas.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė tikino, jog vaikai paimti iš šeimos ir apgyvendinti saugioje aplinkoje.
Atokiausios Čekiškės seniūnijos seniūnas Mečislovas Zavedskas džiaugėsi, kad visur, kur lankėsi, rado šiltus namus, o šaldytuvuose netrūko maisto.
Kauno rajone šiuo metu gyvena 321 vienišas senolis, 282 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 556 vaikai.
