Liudytoją, įvardijamą kaip nr.11, iš pradžių bandė
apklausti Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją
bylą, kurioje Rusijos piliečiams – Andrejui Laktionovui, Česlavui
Mlinykui ir Aleksandrui Ryžovui – kaltinimai pateikti už akių.
Pernai gruodžio 1 dieną Apeliacinis teismas gavo kitoje
Medininkų byloje nuteisto Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino)
advokato Arūno Marcinkevičiaus prašymą atnaujinti įrodymų
tyrimą ir apklausti įslaptintą liudytoją nr.11. Advokatas nurodė,
kad šis liudytojas kviečiamas ir atvyks į Vilniaus apygardos teisme
nagrinėjamą baudžiamąją bylą, esą kliūtys, kurios nurodytos
anksčiau, neegzistuoja.
Lietuvos apeliacinis teismas posėdyje ketvirtadienį paskelbė
iš Vilniaus apygardos teismo gautą raštą, kuriame pranešta, kad
nurodytas liudytojas teisme nebuvo apklaustas. Teismui pateikta
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo
tyrimo valdybos tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad organizuojant šio
liudytojo atvykimą į teismą gruodžio 4 dieną, gauta informacija,
jog jo atvykimas kels pavojų paties liudytojo ir jo šeimos sveikatai
bei gyvybei, būtų sunku užtikrinti jo anonimiškumą.
Esant tokiai situacijai Vilniaus apygardos teismas ištyrė per
ikiteisminį tyrimą duotus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo
teisėjui.
„Nėra pagrindo įgyvendinti šį prašymą“, –
ketvirtadienį sakė Apeliacinio teismo teisėjas Aloyzas Kruopys.
Posėdyje toliau savo kalbą tęsė kaltinamojo K.Michailovo
gynėjas A.Marcinkevičius.
Kalėti iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje nuteisto
K.Michailovo gynėjas nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu savo
klientui bei prokuratūros apeliaciniame skunde pareikštais
reikalavimais perkvalifikuoti veiką iš tyčinio nužudymo į
nusikaltimą žmoniškumui.
Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad
K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų
ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos
būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko
suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio
milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia
nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir
policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių,
Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą
Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą
Šerną.
K.Michailovas Apeliaciniam teismui teigė, kad
Medininkų žudynių laikotarpiu su kitais omonininkais buvo Vilniaus
OMON bazės teritorijoje ir nebuvo jos palikęs iki pat išvykdamas
į Rygą.
Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme
trunka jau ketverius metus. Per šį laikotarpį teismas gynybos ir
prokuratūros prašymu apklausė liudytojus, siuntė teisinės
pagalbos prašymus į Latviją ir Rusiją dėl buvusių omonininkų
apklausų, tačiau pastarieji prašymai nebuvo įvykdyti.
Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną
sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos
arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo
2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs
ir Rusijos pilietybę.
2011 metų gegužę Vilniaus apygardos teismas K.Michailovą
pripažino kaltu dėl nužudymo ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Prokurorai savo apeliaciniu skundu prašo nuteistojo veiką
perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, taip yra
į nusikaltimą žmoniškumui – kaip nužudymą, įvykdytą remiant
užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką,
sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant
civilius gyventojus.
Nuosprendį apskundė ir nuteistasis, jis prašo būti visiškai
išteisintas.