Interviu BNS diplomatė sakė, kad liepą Lenkijoje vyksiantis
NATO viršūnių susitikimas sustiprins Baltijos šalių saugumą,
tačiau kartu paragino dėl Rusijos nerimaujančias Rytų Europos
šalis prisidėti kovojant su iššūkiais Aljanso pietuose.
V.Nuland teigimu, JAV ketina toliau palaikyti dialogą su Rusija
dėl Sirijos, siekiant nutraukti pilietinį karą ir sustabdyti
pabėgėlių srautus.
Tradiciniame saugumo ekspertų „Sniego susitikime“ Trakų
rajone dalyvaujanti diplomatė taip pat paragino prisidėti
įgyvendinant Minsko susitarimus dėl paliaubų Rytų Ukrainoje,
perspėdama, kad joms žlugus Ukraina susidurtų su nuolatiniu
pavojumi.
– Ponia ambasadore, šiame susitikime Trakuose daugiausia dėmesio skiriama artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje. Ar šis viršūnių susitikimas kaip nors padidins Baltijos šalių saugumą?
– Manau, kad neabejotinai sustiprins. Laikomės pažadų,
kuriuos davėme (buvusiame viršūnių susitikime) Velse, kad
užtikrinsime, jog atgrasysime bet kokias grėsmes, veiksime kartu ir
sustiprinsime visų šio regiono šalių, įskaitant Lietuvą,
pajėgumus pačioms pasirūpinti savo saugumu.
Nuėjome jau ilgą
kelią. Kiekvienoje iš šių šalių reguliariai rotuojama po 150
amerikiečių karių, yra nauji NATO štabo elementai, Lietuva pirmoji
sulaukė JAV technikos, kurią iš anksto dislokavome, jei jos
prireiktų, gerėja jūsų oro gynyba, kibernetinio saugumo
pajėgumai, ir visos regiono šalys geriau bendradarbiauja
tarpusavyje. Taigi, manau, kad Lietuvos ir visų čia esančių
šalių piliečiai pajus naudą.
– Kalbant konkrečiau Baltijos šalys siekia to, ką būtų galima pavadinti „Baltijos brigada“ – po tarptautinį batalioną kiekvienoje iš šalių. Ar jūs tai remiate?
– Mintis tokia, kad šiuo metu kiekvienoje iš šalių yra po
priimančios šalies kuopą ir JAV kuopą, kurios pasirengusios
dirbti, ir klausiame, ar gali prisidėti dar vienas sąjungininkas su
reguliariomis rotacijomis, ir kaip galime sujungti šias kuopas, kad
bendras rezultatas būtų pajėgų batalionas bet kuriuo konkrečiu
metu. Jungtinės Valstijos, be abejonės, remia tai, kad daugiau
sąjungininkų atvyktų ir prisidėtų prie mūsų su sausumos
pajėgomis čia, Rytuose.
Bet šalių NATO rytiniame pakraštyje taip
pat prašome pagalvoti, kuo jos gali prisidėti prie situacijos
Pietuose. Mes ne tik rūpinamės saugumu Rytuose, bet dirbame,
siekdami užtikrinti saugumą Pietuose. Solidarumas turi būti
abejose misijose.
– 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą, o Rytų Ukrainoje
prasidėjo karas, gana daug politikų, žurnalistų, analitikų
perspėjo, kad Baltijos šalys gali tapti kitu Rusijos prezidento
Vladimiro Putino taikiniu. Jūsų nuomone, ar tai realus scenarijus?
– Darbas, kurį padarėme per pastaruosius pusantrų, dvejus
metus, kalba už save, kad atgrasymas yra stiprus, o Rusija nesiėmė
mūsų išbandyti, išskyrus šiokį tokį mūsų oro gynybos
patikrinimą. Išlieka įsipareigojimas veikti išvien, užtikrinti,
kad taip ir tęstųsi, kad mūsų jėga būtų akivaizdi ir kad
nebūtų verta to išbandyti.
– Daugeliui lietuvių gali kilti tiesmukas klausimas – ar
JAV kada nors rizikuotų Trečiuoju pasauliniu karu, kad apgintų
Baltijos šalis nuo Rusijos užpuolimo. Ką atsakytumėte?
– Mes nekviečiame naujos narės į Aljansą – ar tai būtų
Vokietija šeštajame dešimtmetyje, ar Lietuva, kai įstojote jūs
– nebūdami pasirengę jūsų apginti. Tai yra penktasis (NATO
sutarties) straipsnis.
Turiu šaukiamojo amžiaus sūnų ir vertinu
tai labai rimtai, manau visi amerikiečiai vertina tai labai rimtai.
Bet svarbu svarbu ne tik tai, kad amerikiečiai ateitų ginti
Lietuvos, bet ir tai, kuo Lietuva prisideda prie visų mūsų saugumo,
įskaitant jūsų veiklą tokiose vietose kaip Afganistanas. Tai yra
Aljanso esmė.
– Norėčiau pereiti prie Sirijos. Rusija ten yra jūsų partnerė ar problemų šaltinis?
– Kaip žinote, Rusija Sirijoje turi savo požiūrį. Ji ir
toliau sako, kad jos karinė veikla pirmiausia nukreipta prieš
ISIL („Islamo valstybės“ grupuotę). Išsakėme nerimą, kad kai
kada jie taikosi labiau gindami (prezidentą Basharą) Assadą ir jo
režimą. Bet per dialogą, kurį mano vadovas, sekretorius (Johnas)
Kerry vykdo su užsienio reikalų ministru (Sergejumi) Lavrovu ir
platesne tarptautine Sirijos paramos grupe, siekiame rasti politinį
sprendimą, kuris nutrauktų šį karą. Tai svarbu ne tik Sirijai,
bet ir visam regionui, taip pat siekiant sustabdyti desperatiškų
migrantų srautus čia, į Europą.
– Paskutinis klausimas apie Ukrainą, kur prieš kelias dienas vėl paskelbta apie atnaujintas paliaubas. Ar matote galimybę, kad šiemet paliaubos pradėtų veikti, ar Minsko susitarimai gali būti įgyvendinti?
– Labai svarbu, kad mes visi, kurie esame Ukrainos draugai,
dirbtume labai sunkiai ne tik padėti Ukrainai, bet visoms Normandijos
šalims įgyvendinti Minsko susitarimus, nes tai svarbu ne tik
Ukrainos saugumui, bet ir viso regiono saugumui.
Esate teisus, kad pastaruoju metu paliaubų įgyvendinimas buvo
geresnis, bet jis dar nepilnas, žmonės dar žūsta, vyksta
susirėmimų. Taigi, pirmasis iššūkis yra nutraukti žudynes, kad
galėtume pereiti prie kitų Minsko susitarimo dalių, įskaitant
politinį sprendimą, tikrus rinkimus pagal Ukrainos įstatymus, kurie
atitinka ESBO standartus, užsienio karinės įrangos ir karių
atitraukimą ir sienų kontrolės sugrąžinimą. Visi turime dirbti,
kad Minskas būtų įgyvendintas, nes kitaip kaip minimum turėsime
įšaldytą konfliktą, o galbūt dar blogiau – nuolatinį pavojų
Ukrainai ir sau.