Ne vienam į banką Lietuvoje užsukusiam tokiam užsieniečiui teko rausti ir aiškintis, jog jis nėra nelegalas ar apgavikas, bandantis pateikti netikrą dokumentą.
Norėdami įsitikinti, kad A4 formato lapą išlankstęs užsienietis nemeluoja, bankų darbuotojai skambina į Migracijos valdybą.
Laikina tvarka nepasikeitė
Į tokias situacijas pakliūva tik Europos Sąjungos šalių piliečiai.
Atvykėliai iš kitų šalių bankuose bei kitose įstaigose pateikia jokių įtarimų nekeliančias ir į asmens tapatybės dokumentus panašias plastikines korteles.
Lietuvoje įsikūrusiems užsieniečiams suteikiami skirtingi leidimai: vieniems – didžiulis nepatogus nešioti popieriaus lapas, kitiems – solidžiai atrodančios kortelės.
Atvykėliai iš kitų šalių Lietuvoje gerbiami labiau nei Europos Sąjungos piliečiai? O gal europiečiai tvarkingesni ir keletą metų gali nešiotis švarų ir nesuglamžytą popieriaus lapą?
Atsakyti į šiuos nustebusių užsieniečių klausimus negali net jiems dokumentus išduodantys Migracijos valdybų darbuotojai.
Suteikti skirtingus dokumentus Lietuvoje įsikūrusiems užsieniečiams prieš keletą metų nusprendė Vidaus reikalų ministerija. Iš pradžių laikina vadinta leidimų užsieniečiams išdavimo tvarka tapo nuolatinė ir apie jos pakeitimą jau niekas nebekalba.
Netiki net darbdaviai
Vilniaus policijos Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei Marijai Mičiūnienei dėl šių pažymų tenka sulaukti ne tik užsieniečių priekaištų, bet ir skambučių iš bankų bei kitų įstaigų.
Įtikinti šių įstaigų darbuotojus, jog tai – vienintelis užsieniečių gyvenimą Lietuvoje patvirtinantis dokumentas, nelengva. Bankai ir užsieniečių darbdaviai reikalauja patikimesnio dokumento – kortelės.
Į piniginę telpančias korteles turi tik Lietuvoje apsigyvenę ne ES šalių piliečiai.
Atvykę į Lietuvą, jie gauna į asmens tapatybės dokumentą panašią plastikinę kortelę. Taip atrodo ir metus galiojantis leidimas Lietuvoje gyventi laikinai, ir leidimas gyventi nuolat.
Skirtingus dokumentus gali turėti ir Lietuvoje apsigyvenusi užsieniečių šeima. Jei vienas šeimos narys – ES pilietis, jis gauna popierinę pažymą, o iš kitos šalies atvykęs sutuoktinis – plastikinę kortelę.
Už suplyšusį lapą nebaudžia
ES piliečiams išduodamas lapas galioja net penkerius metus.
Šią pažymą užsienietis visada privalo turėti ne tiktai eidamas į banką ar pas gydytojus. Tai vienintelis įrodymas, kad Lietuvoje jis gyvena legaliai.
Todėl baltą lapą reikia saugoti ir nesugadinti penkerius metus.
Jei pažyma susidėvi, užsienietis vėl turi keliauti į Migracijos valdybą ir pateikti prašymą išduoti naują dokumentą. Už jį reikia sumokėti 8,6 euro mokestį. Už prarastą ar sugadintą pažymą svetimšaliai nebaudžiami.
Solidesnio dokumento nenusipelno ir penkerius metus Lietuvoje pragyvenę ir leidimą gyventi nuolat gavę europiečiai. Jiems vėl įteikiamas lapas, tik su kitu įrašu.
Dokumentai visur skirtingi
Tokį dokumentą savo segtuve iki šiol tebesaugo prieš keletą metų iš Lietuvos išvykęs inovacijų ir dizaino vadybininkas Arminas Kreineris-Norkūnas.
Keliose Europos valstybėse gyvenęs austras yra turėjęs įvairių dokumentų.
Įsikūręs Ispanijoje jis gavo popierinį laminuotą kortelės dydžio pažymėjimą su vietos asmens kodu.
Šiuo metu Vokietijoje gyvenančiam vyrui suteiktas asmens kodas, taip pat išspausdintas ant A4 formato lapo. Tačiau šio dokumento nešiotis nereikia.
Kai kuriose Vokietijos įstaigose užsieniečių prašoma pateikti kitą lapą – gyvenamosios vietos deklaravimo pažymėjimą.
