– Ar prievartos metodai gydant alkoholikus, taip pat narkomanus ir yra esminė siūlomų įstatymo pataisų naujovė? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės.
– Tai mūsų siūlymų esmė. Dar būdama vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2008 metais pradėjau kalbėti, kad reikėtų švelniai priverstinio gydymo asmenims, kuriems būtina medikų pagalba, bet jie patys jau negali suvokti savo priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų.
Rėmiausi išsamiu Vytauto Didžiojo universiteto tyrimu apie pagalbą alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims ir jų šeimoms, kuris atskleidė ypač prastą šios priklausomybės gydymo situaciją mažuose miestuose ir kaimuose, taip pat didžiulį pavojų vaikams, kai svaigalus vartoja nėščios moterys.
Būtent tada buvo atkreiptas visuomenės dėmesys į alkoholiu piktnaudžiaujančias nėščiąsias. Jos gimdo vaikus, visam gyvenimui pasmerktus būti neįgaliaisiais. Todėl dabar parengtose pataisose numatyta ir kada gali būti taikomas priverstinis nėščiųjų gydymas nuo priklausomybės ligų.
– Kodėl tik dabar Seimas sukruto ir ketina skubos tvarka svarstyti siūlomą projektą?
– Ankstesniems siūlymams kelią į Seimą užkirto žmogaus teisių gynėjai. Jie ėmė aiškinti, kad tai nesuderinama su žmogaus teisėmis. Esą tik pats asmuo gali nuspręsti, ar jam reikia gydytis. Mėginau įtikinėti, kad neretai jis jau nepajėgia nei ką nors spręsti, nei iš viso galvoti, bet mano argumentai nebuvo išgirsti.
Nutikus tragedijai Kražiuose, kai nuo alkoholio priklausomas asmuo nužudė keturias moteris, nutariau vėl siūlyti priverstinį gydymą numatančias įstatymo pataisas.
Pastudijavome tarptautinę teisinę praktiką pasiaiškinome, kaip nepažeisti žmogaus teisių.
Priverstinį gydymą nuo priklausomybės ligų taiko Švedija, Norvegija, Lenkija, kai kurios kitos Europos šalys. Remdamiesi Norvegijos pavyzdžiu numatėme ir priverstinį nėščiųjų gydymą.
– Vis dėlto net kai kurie jūsų kolegos Vyriausybėje abejoja prievartos nauda. Antai vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis nuogąstauja, kad nebūtų grįžtama prie sovietiniais laikais taikytų metodų. Ar nesiūlysite policijai vėl gabenti girtuoklių išblaivinti į blaivyklas?
– Kalbėsime ir apie blaivyklas, tai bus svarstoma vasario mėnesį rengiant kitas Narkologinės priežiūros įstatymo pataisas, kuriomis bus reglamentuojamas reabilitacinis priklausomybės ligų gydymas.
Rengiamės diegti reabilitacinį gydymą pagal Minesotos programą. Tai psichologų teikiama pagalba. Taip pat numatome kompensuoti priklausomybei nuo alkoholio gydyti vartojamų vaistų kainą.
Tačiau jokių sovietinių metodų niekas nesirengia grąžinti.
Priverstinis gydymas galės būti taikomas tik asmenims, kuriems diagnozuota ryški abstinencijos būsena, taip pat kai ilgiau kaip mėnesį kasdien nekontroliuojamai vartojamos psichiką veikiančios narkotinės medžiagos.
Dar viena sąlyga – žmogus turi nesuvokti savo būsenos ir nepaisyti su juo gyvenančių ar kitaip susijusių artimųjų ir giminaičių daugkartinių prašymų nutraukti girtavimą ir kreiptis pagalbos į specialistus.
Tokia būsena kelia pavojų ir šių asmenų šeimoms, jos priverstos gyventi nuolatinio nesaugumo sąlygomis, patiria psichologinį ir fizinį smurtą. Negana to, didžiuliai ir finansiniai nuostoliai.
Priklausomybės ligomis sergantys pacientai pirmiausia bus siunčiami konsultuotis pas gydytoją psichiatrą, o kreiptis į medikus dėl tokios konsultacijos galės ne tik artimieji ar įgalioti asmenys, bet ir policija, socialiniai darbuotojai, net kaimynai, jei pastebės piktnaudžiavimą alkoholiu.
– Bet ar nepasitaikys atvejų, kai bus mėginama ne padėti alkoholį vartojančiam asmeniui, o, pavyzdžiui, siekiama pasiglemžti jo turtą?
– Iš tiesų visų gyvenimo atvejų neįmanoma aprėpti įstatymu, todėl negalėčiau tvirtinti, kad nesąžiningo elgesio atvejų niekuomet nepasitaikys. Bet numatome saugiklius, kurie neleis tik retsykiais išgeriančio asmens hospitalizuoti.
Galutinį žodį tars teismas. Pacientą atvežus į psichiatrijos gydyklą medikai per 48 valandas privalės kreiptis į teismą, kuris per tris dienas nustatys, ar tokiam asmeniui reikia prievartinio gydymo. Bus galima jį taikyti mėnesį, o vėliau, teismui leidus, dar tęsti iki trijų mėnesių.
– Kai kurie psichiatrai laikosi nuomonės, jog priverstinis gydymas niekuomet negali būti efektyvus, nes pirmiausia reikia, kad pats žmogus norėtų gydytis. Gal jie teisūs?
– Rengdami įstatymo pataisas vadovavomės tarptautine praktika, grindžiama pasaulinio lygio specialistų išvadomis. Atlikta daug tyrimų, kurie rodo, kad prievartinis gydymas gali būti efektyvus.
– Pasigirdo ir siūlymų, kad reikėtų sudaryti alkoholikų registrą. Ar pritariate šiai idėjai?
– To nesvarstėme. Juk jau esame sukūrę daug visokių registrų ir ne visada jie duoda naudos. Žinoma, gal ateityje bus pateikta įrodymų, kad alkoholikų registravimas padeda išvengti nelaimių, tuomet ir diskutuosime, ar verta tai daryti.
– Pavojų šeimai gali kelti ir jos narių psichikos ligos. Gal ketinate plėsti ir psichikos ligonių prievartinio gydymo galimybes?
– Rengiamas ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisų projektas. Iki vasario vidurio darbo grupė jį turėtų parengti. Numatomos kai kurios rimtos naujovės, turbūt išplėsiančios ribas, kai leistinas prievartinis gydymas.
