„Mes įkūrėme afrikinio kiaulių maro institutą prie mūsų
tarnybos ir dabar žadame kalbėti Lenkijoje su visomis keturiomis
valstybėmis pagaliau apie vakcinos kūrimą. Apjungsime Lenkijos
mokslininkus, Latvijos, Estijos“, – penktadienį Berlyne
vykstančioje „Žaliojoje savaitėje“ žurnalistams sakė Jonas
Milius.
Pasak jo, keturios valstybės, kuriose šiuo metu išplitęs
maras, turėtų pasidalinti funkcijomis, kuriant vakciną bei tiriant
kitas su liga susijusias problemas.
J.Milius teigė, kad tokio centro išlaikymui reikės ES lėšų.
Pasak jo, siūlomi du tyrimų centro steigimo variantai: vienas,
valdomas ir finansuojamas Komisijos, o kitas – valdomas valstybių,
tačiau atskiros jo programos taip pat finansuojamos EK.
„Šiandien sunku pasakyti (kiek lėšų reikės – BNS),
priklausys nuo atliekamų priemonių. Šiandien mokslininkai negali
atsakyti, kiek šernas migruoja Lietuvoje – tai tirs biologai,
medžiotojai. (...) Taip pat neaiškus viruso atsparumas, vakcinos
kūrimas. Daug klausimų, kuriuos turime atsakyti“, – aiškino
J.Milius.
Anot jo, idėjai sausio 26 dieną turės pritarti Latvija, Estija
ir Lenkija. Jei valstybių veterinarų ir ministrų susitikime idėjai
bus pritarta, tuomet bus laukiama EK pritarimo.
J.Milius tkino, kad maro grėsmė darosi vis aktualesnė Europos
Sąjungai – Ukrainoje ligos židiniai artėja prie Rumunijos sienos.
Jeigu užkratas patektų į šią šalį, ligą suvaldyti, pasak jo,
būtų sudėtinga.
Afrikinis kiaulių maras iš Baltarusijos į Lietuvą pateko 2014
metų vasarą. Netrukus užkratas nustatytas ir Lenkijoje, o vėliau –
Latvijoje ir Estijoje. Nors Lietuva bando suvaldyti ligą naikindama
šernus, užkrėstose teritorijose gyventojams skerdžiant kiaules,
tačiau liga nesitraukia. Veterinarai nuolat nustato ligos atvejų
sumedžiotuose arba padvėsusiuose šernuose.