Sekmadienio popietę Vilniuje buvo pagerbta geriausia kuopa. Geriausios kuopos kariams buvo įteiktas apdovanojimas – pagal Lietuvos XIV amžiaus kario ginklo pavyzdį nukaltas kalavijas.
Sveikinimo kalbas sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Buvęs meras žengė koja kojon
Buvęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas sekmadienį įraudusiais žandais, bet tvirtai koja kojon žengė kartu su kitais savanoriais Nepriklausomybės aikštės grindiniu. Jis dar 2014 metais pasirinko tarnybą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų S.Dariaus ir S.Girėno apygardos 2-ojoje rinktinėje.
Politikas nusprendė pasukti savanorių link dėl sudėtingos geopolitinės situacijos ir neramumų Ukrainoje. „Ne aš vienas, dar keletas kolegų iš savivaldybės tarybos ir administracijos ryžosi eiti į bazinius kursus. Įgyti įgūdžiai yra reikalingi ir tikrai praverstų kiekvienam jaunuoliui ir merginoms – jos dažnai jau irgi eina į savanores. Nereikia pasikliauti vien profesionalia kariuomene. Kaip ir šveicarų kariuomenėje, kiekvienas pilietis turi žinoti, ką daryti sunkią valandą. To ir moko savanorių pajėgos“, – po žygiavimo portalui lrytas.lt sakė A.Kupčinskas.
Savanorystė „veža“
Buvęs Kauno meras sakė, kad gerai jaučiasi būdamas savanoriu, ir tai buvo matyti iš jo akių. „Savanorystė nuo studentavimo laiko visada mane „vežė“, tiek studentiškose, tiek kitose nevyriausybinėse organizacijose. Iš savivaldybės ar valstybės biudžeto visų darbų neatliksi, jei nebus savanorystės, ir tai turi būti skatinama.
Man viskas įdomu: taktiniai manevrai, pratybos, išgyvenimo mokykla, orientaciniai žygiai ir šaudykla. Viskas labai įdomu. Svarbiausia, kad būtų jaučiama petys į petį vienas kito parama, nes vienas tikrai visko nenuveiksi, o jei yra kuopa visa išvien, tai tikrai galima daug ką padaryti“, – kalbėjo tvirtas vyras.
Pasak pašnekovo, savanorius reikia geriau aprūpinti. „Tikiu, kad didėjant BVP ir skiriant tuos 2 proc. gerės ir aprūpinimas. Lietuvos kariams reikia daugiau pratybų, šaudymų, technikos. Aprūpinimas, ypač savanorių pajėgų, nėra geras, bet situacija po truputį keičiasi“, – sakė buvęs meras ir paminėjo, jog jau ruošiasi pratyboms, kurios vyks sausio pabaigoje.
Kalaviju apdovanota geriausia kuopa
Iš visų 54 KASP rinktinių kuopų pagal 2015 metų rezultatus šiemet geriausia pripažinta Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 kuopa, kuriai vadovauja kapitonas Gintautas Razma.
Kuopos rezultatai buvo vertinami remiantis devyniais vertinimo kriterijais: kovinio rengimo, karių savanorių lankomumo, narių gausumo, aktyvaus bendradarbiavimo su visuomene, atsakomybės prižiūrint patikėtas materialines priemones ir ginklus, pavyzdingo įsipareigojimo tarnybai, įvairiapusės kompetencijos, kariuomenės vertybių puoselėjimo ir kolektyvinės dvasios savitumo.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Darius Masiulis sako, kad geriausia kuopa yra ta, kurios kariai savanoriai demonstruoja puikius kovinio šaudymo įgūdžius, įsipareigojimą tarnybai, mokymų lankymą, puoselėja kariuomenės tradicijas ir atsakingai prižiūri jiems patikėtas materialines priemones bei ginklus.
Savanoriai susigiminiavo
Geriausios 2015 metų 3-iosios rinktinės 302 kuopos vadas kapitonas Gintautas Razma sako, kad su savo krašto žmonėmis Gargžduose įsikūrusios kuopos savanoriai yra, vaizdžiai tariant, susigiminiavę.
„Beveik 70 proc. mūsų kuopos karių gyvena Gargždų rajone ir tai labai didina mūsų motyvaciją, nes esame kuopa, kuri treniruojamės ginti savo miestą, rajoną, žemę. Mūsų kuopos kariai – laukiami svečiai vietinėse mokyklose, kur skaitome paskaitas, dalyvaujame bendruose renginiuose, su Klaipėdos savivaldybe esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kuri numato įvairias socialines lengvatas kariams savanoriams. Prisidėdami prie rajono ir jaunimo užimtumo skatinimo steigiame kariams savanoriams ir rajono jaunimui skirtą sporto klubą“, – kalbėjo kapitonas.
Geriausioje 2015-ųjų metų KASP kuopoje tarnauja daugiau nei 100 karių savanorių, daugiausia 30 metų amžiaus. Kuopa turi savo tradicijų, kurių svarbiausios – sportas ir šeimų narių įtraukimas į kolektyvo šventes.
„Jei dalyvaujame rinktinės sąskrydyje – visi varžosi sporto rungtyse, jei Kariuomenės dienos šventė – ateiname pasibūti drauge ir su šeimos nariais. Tai stiprina mūsų kolektyvą, o šeimos nariai yra savotiški savanorių pajėgų ambasadoriai: visada gali papasakoti pažįstamiems, kodėl prasminga ir gera tarnauti Lietuvai savanorių pajėgose“, – sakė kuopos vadas G. Razma.
Ekskursija į Žalgirio mūšio vietą
Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 803 kuopos savanoris seržantas Andrius Jakas teigė, kad praėjusiais metais jų kuopa buvo apdovanota išskirtiniu kalaviju.
Tvirtas vyras pripažino, kad šis apdovanojimas motyvavo karius labiau stengtis ir pritraukė daugiau savanorių.
Prieš keletą metų jų kuopa taip pat iškovojo šį apdovanojimą ir net buvo apdovanota ekskursija į Žalgirio mūšio vietą Lenkijoje netoli Griunvaldo, kur buvo galima porą dienų stebėti Žalgirio mūšio inscenizacijas ir pabendrauti su kitais kariais.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo įkurta 1991 metų sausį, netrukus po kruvinų sovietų atakų Vilniuje, kai buvo bandoma nuversti nepriklausomybę paskelbusią valdžią.
1998 metais Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.
Šiuo metu jose tarnauja apie puspenkto tūkstančio karių savanorių. Šie žmonės turi kitą darbą, o pratybose ir mokymuose dalyvauja daugiausia savaitgaliais.
