Kai prie Kalėdų eglės Rotušės aikštėje gruodžio pradžioje susirinkę kauniečiai pasigedo kelerius metu šioje vietoje veikusios čiuožyklos, miesto valdininkai viešai pareiškė neva šia pramoga kauniečiai nesusidomėjo, o lieti dirbtinį ledą, prižiūrėti jį ir čiuožėjus – pernelyg varginamas užsiėmimas. Susidomėjimą menkino ir renkamas mokestis už paslaugą.
Išties dar prieš mėnesį oro temperatūra kartais siekdavo 10 laipsnių šilumos, todėl dažniau kildavo noras gainioti futbolo kamuolį kiemuose, o ne čiuožinėti.
Kai spustelėjo šaltis, kauniečių nuotaikos pasikeitė ir jie prisiminė tamsiausioje sandėlio kertelėje paslėptas pačiūžas. Noras buvo toks stiprus, kad ant Lampėdžio ežero ledo susirinko keli šimtai žiemos pramogų išsiilgusių kauniečių. Juos per vieną socialinį tinklą sukvietė aktyvus kaunietis V.Kederys.
Vyras su bendraminčiais pasirūpino muzika, įspūdingu apšvietimu ir net pirtele. Neįtikėtinas vaizdas! Žvelgiant iš toliau galima pamanyti, kad pakliuvai į kalnų kurortą Austrijoje ar Šveicarijoje. Trūksta tik snieguotų kalnų. Kai kurie kauniečiai atvyko net be pačiūžų – tiesiog norėjo praleisti laiką geros nuotaikos oazėje.
Kauno technologijų universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Audiovizualinių menų katedros vedėjo V.Kederio iniciatyva buvo pastebėta – už reikšmingus, neatlygintinus darbus Kauno bendruomenei jam buvo įteiktas „Gerumo kristalas“.
Kuklusis kaunietis tikino, kad tai padaryti buvo visai nesunku, o socialinių projektų jis ėmėsi dar studijuodamas universitete. Viskas labai paprasta.
Įvertinusi Lampėdžių čiuožyklos populiarumą miesto valdžia taip pat nusprendė išlieti net 4 čiuožyklas, kuriose kauniečiai galėtų pramogauti nemokamai. Šalčio pakanka, todėl priežiūrai daug dėmesio esą nereikės.
Ši užduotis buvo patikėta savivaldybės įmonės „Kauno švara“ darbuotojams. Galbūt dėl visuotinio atšilimo jiems tikrai trūksta įgūdžių rengti tokias erdves, galbūt čiuožimo mėgėjai išties pernelyg skubėjo patikrinti ledo tvirtumą, tačiau pirmasis bandymas įrengti čiuožyklas šiek tiek nepavyko.
Miesto valdžios paraginti specialistai jau nuo ankstyvo pirmadienio ryto skubėjo šalinti defektus. Čiuožykla, įrengta Panemunės paplūdimyje, ant tinklinio aikštelės, buvo perdaroma iš naujo – ant smėlio klojamas specialus pagrindas ir tik ant jo liejamas ledas.
Gal lieti čiuožyklas reikėjo įpareigoti „Kauno vandenų“ specialistus – jie įpratę dirbti su vandeniu ir geriau perpratę jo savybes? Arba ugniagesiams.
Nepaisant visų nesklandumų, čiuožyklos veikia ir visi norintieji gali pajusti čiuožinėjimo džiaugsmą, užuot ištisas dienas spoksoję į kompiuterį, išmanųjį telefoną ar televizoriaus ekraną. Tuomet ir šaltis nėra toks baisus.
O galbūt ant šiųmetinio ledo Kaune įsižiebs būsima pasaulio dailiojo čiuožimo žvaigždė? Krepšinio žvaigždės pirmuosius taškus taip pat būna pelnę ne „Žalgirio“ arenoje, o daugiabučio kieme įrengtoje aikštelėje su šiek tiek nudriskusiu krepšinio tinkleliu.
„Laikinoji sostinė“
