Rikiuotėje dalyvaus ir žygiuos šešių KASP rinktinių,
apimančių visą Lietuvos teritoriją, kariai su vėliavomis:
Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus), Dariaus ir Girėno
2-osios rinktinės (Kaunas), Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės
(Klaipėda), Vyčio apygardos 5-osios rinktinės (Panevėžys),
Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės (Šiauliai) ir Didžiosios
kovos apygardos 8-osios rinktinės (Vilnius), pranešė Krašto
apsaugos ministerija.
Kartu dalyvaus ir karių savanorių būriai iš Latvijos ir
Estijos, vėliavos grupės – iš Danijos ir Jungtinių Amerikos
Valstijų.
Iškilmingas KASP įkūrimo 25-ųjų metinių minėjimas vyks ir
istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje.
Be to, sekmadienį Lietuvos, Estijos ir Latvijos savanorių
pajėgų atstovai ketina pasirašyti bendradarbiavimo planą.
Dokumentas numato Baltijos šalių savanorių pajėgų
bendradarbiavimą karinio rengimo, sporto ir kultūrinėse srityse.
Pagal planą, KASP rinktinės su giminingais Estijos ir Latvijos
savanorių pajėgų vienetais keisis pėstininkų būrio dydžio
vienetais lauko taktinėse pratybose, štabų mokymuose. Toks planas
kasmet tradiciškai pasirašomas sausio 17-ąją, minint KASP
įkūrimo metines.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) įkurta 1991 metų
sausį, kai Sovietų sąjunga bandė ginkluota jėga nuversti
teisėtą Lietuvos Vyriausybę. Tuomet sausio 17 dieną
Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios
krašto apsaugos tarnybos įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu
oficialiai pradėjo veikti SKAT, 1998 metais jis reorganizuota į
KASP.
Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias
savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti
dalinius.
Šiuo metu KASP tarnauja daugiau nei 4,5 tūkst. karių savanorių
ir daugiau nei 500 profesinės karo tarnybos karių.